Neretai iš meilės savo augintiniams, šeimininkai palepina juos ne tik specialiais skanėstais šunims, bet ir įvairias skanėstais nuo stalo. Tokios frazės kaip „Čia juk tik dešros riekė, nieko nenutiks...“, „Prašom sūrio gabaliuką – juk tokiom akytėm žiūri...“, „Nori ir tu sausainio? Matau, kad nori...“ turbūt pažįstamos daugeliui. Tačiau ar ta nekalta dešros riekė, sūrio gabaliukas, sausainis keturkojui teikia daugiau džiaugsmo nei sukelia problemų?
Šunų augintojai net nesusimąsto, kad ne visi maisto produktai, kuriuos valgo žmogus, tinka ir keturkojams. Ypač tuomet, kai pasidalinti kąsniu valgant tampa įprasta – juk šuo taip gailiai prašo...
„Šuo turi ėsti jam skirtą pašarą. Ir jo visiškai pakanka, kad jis jaustųsi sveikas, žvalus, energingas, kad kailis blizgėtų. Žmonės nesusimąsto, kad duoti maistą nuo stalo nėra gera praktika. O ji tikrai nėra gera“, – 15min sako „PetCity“ veterinarė Viltė Liaugminaitė.
Pasak gydytojos, tarp dažniausiai pasitaikančių vaišių atsiduria šie produktai – sūris, varškė, dešrelės, rūkyta mėsa, prieskoniais ir druska apiberti kepsniai. Taip pat – ir vaisiai, daržovės, kaulai – daugelis nustemba, kad šuns virškinimo sistema anaiptol nepriima visų jam siūlomų produktų.
Žmogui skanėstas, augintiniui – nuodas
Veterinarė išskiria svarbiausius maisto produktus, kurių šunims griežtai negalima vartoti. Pagrindinis jų – šokoladas ir kiti panašūs gaminiai, savo sudėtyje turintys cukraus bei kakavos. „Visa tai – dėl kakavoje randamos medžiagos teobromino, kuri gyvūnams sukelia ūmų apsinuodijimą. Ir nors mažiau jautriems šunims nuo gabalėlio šokolado galbūt nieko nenutiks, kitiems toks atvejis gali baigtis tragedija. Teobrominas neigiamai veikia šuns širdies darbą, nervų sistemą, todėl gali prireikti ir lašinės“, – pasakojo V.Liaugminaitė.
Jos teigimu, teoriškai mirtina šokolado dozė dideliam šuniui yra apie 70 gramų šokolado, tačiau mažų veislių atstovams ji sumažėti gali iki vieno paprasto šokoladinio saldainio.
„Blogiausia – juodas šokoladas. Kuo jame daugiau kakavos, tuo gyvūnui toks produktas kenksmingesnis. Nors čia nereiktų pamiršti ir cukraus – jis taip pat labai negiamai veikia keturkojo sveikatą, virškinimo sistemą, šie pasidaro vangūs“, – sakė pašnekovė.
Dar vienas didžiausių priešų augintiniams – vynuogės ir razinos. Pasak veterinarės, jos labiausiai kenkia gyvūnų inkstams, sukelia virškinimo trakto uždegimą, viduriavimą, vėmimą. Panašų poveikį turi ir riešutai, kurių kenksmingiausi – makadamijų, taip pat – avokadai.
Tačiau gyvūnui pakenkti galima net nebūtinai vaišinant jį egzotiniu maistu, vienas pavojingiausių skanėstų – kaulai, jų geriau visiškai vengti. „Nekalbu apie kremzles, minkštąją kaulo dalį ar mėsos nuo kaulo apkramtymą – šiuo atveju nieko blogo nenutiks, tačiau kategoriškai negalima duoti sugriaužti kaulų, o ypač – jei jie paukštienos. Tokiu atveju geriausias scenarijus – užkietėję augintinio viduriai, gyvūnas klizmuojamas ir galiausiai pasveiksta. Bet galimos ir daug liūdnesnės pasekmės – aštri kaulo gali pradurti virškinamąjį traktą, žarnos – išplatėti, susidaryti kaulų kamštis, kuriam reikalingas chirurginis gydymas“, – pasakojo veterinarė.
Keturkojų šeimininkams ji rekomenduoja vengti daug druskos turinčių ar prieskoniais skanintų gaminių, taip pat – rūkyto, riebaus maisto. Tarp tokių „skanėstų“ – įvairios rūkytos dešros, kepsniai, sūrūs užkandžiai. Neretai vaišinant jais gyvūną anksčiau ar vėliau jam išsivysto pankreatitas (kasos uždegimas), įvairios kepenų ir inkstų ligos.
Per daug neeksperimentuoti reikėtų ir su pieno produktais – dauguma keturkojų sunkiai toleruoja laktozę, kurios yra ir piene, ir jogurte, varškėje, įvairiuose sūriuose. Juolab, kad neretai šie produktai sukelia ir įvairias alergines reakcijas – ausų uždegimą, bėrimus, niežulį ir pan.
„Jautrumas – individualus dalykas – kai kurie gyvūnai, būna, valgo viską – ir pigiausią pašarą, ir maistą nuo stalo, ir nieko, tačiau kitam gali užtekti kąsnelio sūrio ir jis išsikasys visą kailį, prasidės alergija. Bet kuriuo atveju – visi minėti produktai nėra rekomenduojami ir jie dažnu atveju sukelia problemas augintinių virškinamajame trakte“, – sakė V.Liaugminaitė.
Prie pieno produktų taip pat priskiriami ir ledai. Jie – saldūs, todėl gyvūnams naudos neduoda, greičiau atvirkščiai. Tačiau neretai šunų šeimininkai retsykiais augintiniams leidžia atsigaivinti ledų kąsniu. Ar tai labai kenkia?
„Reikia suprasti, kad jei šuo kokį kartą lyžtels ledų – nieko baisaus nenutiks, kol tai netaps įpročiu. Ledai nėra taip blogai, kaip šokoladas ar vynuogės, razinos, riešutai. Tačiau jie saldūs, o gyvūnams cukrus nėra gerai. Nors apskritai manau, kad gyvūnas turi valgyti gyvūnams skirtą pašarą – jame yra visos jam reikalingos medžiagos. O jei maistas tinka, net ir papildomo vitaminų poreikio neturėtų būti“, – mintimis dalijosi veterinarė.
Be minėtų pieno produktų, ypač – sūrio, ji išskiria dar kelis, dažniausiai sukeliančius alerginę reakciją. Tarp jų – ir vištiena bei jautiena, kuriai neretai ypač mažųjų veislių šunys būna alergiški.
„Svarbu neeksperimentuoti su pašarais ir konservais, juos visuomet geriausia rinktis panašios sudėties. Jei pašaras su, pavyzdžiui, triušiena, tai ir konservus geriau rinktis su triušiena. Jei su žuvimi – tai ir konservus su žuvimi. Dar geriau – rinktis tokio pat skonio skanėstus, tuomet lengviau suprasti, kas gyvūnui tinka, o kam jis – alergiškas“, – kalbėjo V.Liaugminaitė.
Gydytoja išskiria kelis dažniausius alergijos požymius, tarp jų – ausų uždegimas, ašarojančios akys odos niežulys ir letenų laižymas. Visa tai dažniausiai pasireiškia kartu su pilvo pūtimu, vėmimu, viduriavimu – šie požymiai rodo maisto netoleravimą.
Kuo šerti šunį, jei norisi pavaišinti skanėstu?
Tačiau net jei draudžiamų ar ribojamų maisto produktų sąrašas ilgas, tai nereiškia, kad gyvūnui „nuo stalo“ nieko negalima duoti. Tarp vertingiausių pasirinkimų – daržovės, ypač morkos ir agurkai be žievės, naudinga gali būti šviežia žalia ar apvirta mėsa. Kaip dažnai ir kiek jos duoti – priklauso nuo augintinio šeimininko pasirinkimo, nuo to, kaip gyvūnas yra įpratintas. Tačiau kartą ar du kartus per savaitę gavęs gabalėlį žalios mėsos šuo neturėtų jaustis prastai, svarbu suprasti, kokią mėsą jo organizmas toleruoja geriausiai.
„Žalia mėsa labai gerai nuvalo dantų apnašas, valgant mėsą ją bandoma atkąsti, ji kramtoma – dantys mechaniškai nusivalo. Taip pat natūraliu dantų šepetuku gali tapti ir morka. Tai nėra būtinybė, tačiau pasirinkimas – geras“, – tikino specialistė.
Dar viena maisto produktų kategorija, kuri dažnu atveju yra priimtina augintinių skrandžiams – įvairios kruopos. Ryžiai, grikiai – šie nedideliais kiekiais keturkojui nepakenks. Kaip ir nepakenks retsykiais pavaišinti augintinį varške ar grietinės šaukštu, sviesto gabalėliu – tai gali būti būdas norint šiek tiek pagudrauti, kai reikia su maistu suduoti kokius nors vaistus.
Veterinarijos gydytoja taip pat primena, kad „PetCity“ klinikų specialistai yra visada pasirengę pakonsultuoti augintinių šeimininkus mitybos klausimais, o aukščiausios kokybės pašarą bei skanėstus šunims ir katėms galite įsigyti „PetCity“ parduotuvėse ir klinikose.
