Neretai, stengdamiesi pradžiuginti savo energija, augintiniai patiria įvairias traumas. Mažesni ar didesni sumušimai, patempimai, išnirimai – visa tai susiję su sąnarių ligomis. O negydomos jos gali atnešti ir liūdnų pasekmių, net baigtis luošumu.
Kaip atpažinti pirminius apie ligas signalizuojančius simptomus, kaip žinoti, kada laikas pasirūpinti ir kaip apsaugoti savo mylimą augintinį? Į svarbiausius klausimus atsako „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytoja, traumatologė-ortopedė Marytė Reketytė.
Ligas lemia ir augintinio genetika, ir jo priežiūra
Veterinarės teigimu, sąnarių ligas gali lemti įvairūs faktoriai, tačiau esminiai jų – gyvūno dydis, amžius, jo sudėjimas, paveldimumas, gyvenimo sąlygos, taip pat – mityba ir judėjimas, visa tai tarpusavyje labai susiję.
Pasak jos, mažų veislių šunų kaulinio audinio kraujotaka yra silpnesnė, o tai turi įtakos sąnario struktūrai. Tokiems šuniukams net nekaltas sumušimas ar nikstelėjimas gali baigtis ilgu gydymu. Dideliems šunims sąnarių bei kaulinio audinio ligų provokatoriais gali tapti antsvoris ar baltymų perteklius.
„Dažnai šeimininkai klaidingai mąsto, jog augančiam didelės veislės šuniukui reikia papildyti maisto davinį kalciu. Deja, tai yra klaidinga nuomonė – racionas turi būti subalansuotas“, – sakė M.Reketytė.
Gydytoja išskiria ir tokius sąnarių ligoms įtakos turinčius veiksnius kaip dangos, ant kurios auga gyvūnas, svarbą. Pavyzdžiui, laminuotos grindys, plytelės ar parketas yra per slidžios augančiam gyvūnui ir neigiamai veikia į jų laikyseną, tai gali tapti dažna buitinių susižeidimų priežastimi.
Svarbią reikšmę turi ir judėjimo gamtoje, kieme trukmė. Esą net tuo atveju, kai šeimininkai turi galimybę paleisti šunį lakstyti nuosavame kieme, vertėtų porą kartų per dieną šunį vedžioti su pavadžiu už jo ribų.
„Prie fizinio krūvio šunį reikia pratinti palaipsniui, ilginti trukmę kas savaitę po 15–30 minučių ir tai turi būti pasivaikščiojimai su lengvais dresūros elementas. Vasaros metu tinka plaukimas. Prie bėgiojimo ilgesių atstumų ar sunkesnių fizinių pratimų galima pradėti pratinti sulaukus fiziologinės brandos, nuo vienerių metų amžiaus“, – komentavo M.Reketytė.
Pasak jos, pakankamas fizinis krūvis ir saikinga, subalansuota mityba padės išlaikyti sveiką optimalų svorį, kuris yra svarbus norint turėti sveikus sąnarius.
Sąnarių ligos dažnesnės didelių veislių šunims
„Didelių ir labai didelių veislių šunys dažnai kenčia dėl paveldėto netaisyklingo sąnarių vystymosi, kitaip – sąnarių displazijos. Tarp jų – vokiečių aviganiai, labradorai, auksaspalviai retriveriai, rotveileriai, Kaukazo aviganiai. Tačiau ši patologija rečiau pasireiškia mažų ir vidutinių veislių atstovams, tačiau galima brachicefalams (bukasnukiams šunims) – anglų buldogams, prancūzų buldogams, mopsams“, – sakė M.Reketytė.
Tačiau, gydytojos teigimu, tai nereiškia, kad sąnarių ligos negresia mažesniems šunims. Tokių veislių atstovai kaip Džeko Raselo terjerai, Maltos bišonai, Jorkšyro terjerai yra itin judrūs ir augdami dėl savo perdėtos energijos gali lengvai užsigauti sąnarines vamzdinių kaulų dalis – panašios traumos pažeidžia kaulo kraujotaką ir gali sukelti negrįžtamus augimo zonų pakitimus, sąnarinės kaulo dalies nykimą.
„Būdami judrūs maži šuniukai kojų sąnarius užsigauna tikrai dažnai, o tai gali baigtis ir trumpalaikiu sąnario uždegimu, ir net kaulo nustojimu vystytis, jo palaipsniu nykimu. Toks susirgimas vadinamas aseptine šlaunikaulio galvutės nekroze.
Jei kraujotaka pažeidžiama priekinės galūnės dilbio srityje, gali nustoti vystytis vienas iš dilbio sudedančiųjų kaulų – tai vadinama pirmalaikiu augimo zonos užsidarymu. Tuo tarpu jei silpni sąnariai, gali išnirti kelio girnelė – tai būdinga skirtingo amžiaus šunims, pagal šunų dydį skiriasi išnirimo kryptis.
Su šia problema neretai susiduria ir kačių augintojai, liga kamuoja didesnio svorio kates, tokias kaip Meino meškėnai, britų trumpaplaukiai, taip pat – vyresnio amžiaus kates“, – pasakojo M.Reketytė.
Svarbu kreiptis į specialistą
Sąnarius, ypač peties, neretai dėl savo judrumo susižeidžia ir didelių veislių – rotveileriai, vokiečių bokseriai, labradorai – šunys, o pasikartojančios traumos gali sukelti kremzlės atsisluoksniavimą – antrinį osteochondritą.
„Dažniausiai pasitaikantis požymis, kuris signalizuoja, kad laikas susirūpinti augintinio sveikata – šlubavimas. Gyvūnas taip pat tampa atsargesnis, dažniau nori ilsėtis, vengia nepatogių judesių, prasčiau ėda, o skausmui įsisenėjus, ima nykti ir raumenys. Kartais atsiranda apsauginė agresija, net ir šeimininko atžvilgiu, gyvūnas bijo būti užgautas“, – pasakojo pašnekovė.
Jos teigimu, jei gyvūno elgesys pasikeičia, visuomet reikėtų kreiptis į specialistą, bendrosios praktikos veterinarijos gydytojas gali padėti gyvūnui sumažinti jo kenčiamą skausmą, kitu atveju – nukreipti į gydytoją traumatologą ar neurologą.
Kaip elgtis, jei augintiniui pasireiškia pirmieji sąnarių ligų simptomai? M.Reketytė pirmiausia pataria riboti gyvūno judėjimą, tik tokiu atveju galima išvengti pakartotinių traumų ir papildomo skausmo. Kitas žingsnis – apsilankyti pas veterinarą, jis patars, kaip geriau elgtis individualiu atveju.
Laiku diagnozuotos ligos padeda išvengti komplikacijų
Pasak gydytojos, laiku negydomos sąnarių ligos gali turėti nemalonių pasekmių, todėl svarbu laiku diagnozuoti problemą, kad vėliau netektų susidurti su įvairiomis komplikacijomis.
M.Reketytės teigimu, jei, pavyzdžiui, augančiam šuniukui išnirtų kelio girnelė, šis jaus skausmą, koja į žemę galės remtis tik iš dalies, taip apkraudamas sveiką koją. Laiku negydant problemos vėliau kaulų sąnariai gali imti vystytis netaisyklingai. „Jei laiku chirurgiškai nestabilizuosime išnirusios kelio girnelės, šuo gali likti luošas visą likusį gyvenimą, jis nuolat kentės sąnarių skausmus“, – sakė veterinarė.
Tačiau svarbu rūpintis ir augintinio mityba, neperšerti jo. Kadangi gyvūnui dėl sąnarių skausmo sunku judėti, jis tampa ne toks aktyvus, todėl atsiranda didesnė nutukimo tikimybė, o antsvoris tik dar labiau apsunkina sąnarius.
„Deja, diagnozavus ligą net ir ankstyvoje stadijoje, neretai lieka tam tikros jos pasekmės. Tačiau visi gyvūnai skirtingi ir skirtingai pakantūs diskomfortui – vieniems tai kelia daugiau rūpesčių, kitiems – mažiau“, – komentavo M.Reketytė.
Gydytoja ragina augintinių šeimininkus nedelsti ir pastebėjus pirmuosius sąnarių ligų požymius kreiptis į veterinarijos klinikų specialistus. „PetCity“ klinikose dirba ilgametę patirtį turintys gydytojai – traumatologai, ortopedai, chirurgai ir kitų sričių specialistai, kurie moderniausia medicinine įranga geba anksti diagnozuoti ir gydyti įvairias naminių augintinių ligas bei atlikti sudėtingas chirurgines operacijas.
