Karantinas veikia ir gyvūnus: ką gali signalizuoti neįprasti augintinio veiksmai

Karantinas veikia ir gyvūnus: ką gali signalizuoti neįprasti augintinio veiksmai

Dėl Covid-19 pandemijos apribojimų, didelė dalis žmonių yra priversti tęsti darbus iš namų. Tai atveria naujas galimybes praleisti daugiau laiko su savo augintiniais. Kaip keičiasi kačių ir šunų elgesys karantino metu ir kokią įtaką gali daryti šeimininko darbui iš namų, pasakoja „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytoja, dviejų kačių šeimininkė Laima Naugžemienė.

Prie karantino teko prisitaikyti ne tik mums, bet ir augintiniams

Šiuo laikotarpiu galėtume išskirti tris pagrindines būsenas, kurios gali pasitaikyti jūsų keturkojui. Vieniems gyvūnams karantinas reiškia daugiau pasivaikščiojimų, daugiau paglostymų ir dar daugiau šeimininko dėmesio. Kiti augintiniai, kurie yra labiau savarankiški, neturi nė žalio supratimo, kad šeimininko rutina kaip nors pasikeitė, o net jeigu ir supranta - jiems tai nelabai rūpi. Bet yra ir tokia grupė augintinių, kuriems staigūs pasikeitimai jų rutinoje yra nemaloni patirtis.

Didžioji dalis augintinių tikriausiai džiaugiasi padidėjusiu šeimininkų dėmesiu. Šunys mėgaujasi padažnėjusiu lepinimu, o tuo tarpu katėms individualistėms gali prireikti laiko prisitaikyti prie pakitusios šeimininko dienotvarkės. Visgi katės pakankamai lengvai adaptuojasi prie pokyčių ir pasikeitus žmogaus gyvenimo ritmui, jos taip pat prie jo prisitaiko. O neseniai atlikti tyrimai rodo, kad didžiajai daliai kačių žmogaus dėmesys suteikia daugiau laimės nei kiti stimulai - žaisliukai ar skanėstai. Tai tik įrodo, kad ne tik šunys mėgsta žmonių dėmesį, bet ir katės.

Keistas elgesys gali išduoti padidėjusį nerimą

Bet yra ir kelios priežastys, kodėl gyvūnai šiuo laikotarpiu gali tapti neramūs. Augintiniai mėgsta nuspėjamumą ir kontrolę, o pasikeitus žmonių rutinoms, kartu keičiasi ir augintinių. Šiuo laikotarpiu patariama kiek įmanoma palaikyti panašią dienotvarkę į buvusią: šerti panašiu metu, vedžioti į lauką reguliariais intervalais. Kitas dalykas, dėl ko augintiniai gali justi nerimą, tai staigus jų asmeninės erdvės sumažėjimas. Kad ir koks gyvūnas būtų bendraujantis ir mėgstantis dėmesį, kartais jam irgi reikia ramybės. Šeimininkams visą parą būnant namie, smarkiai padažnėja „kelių susikirtimų“ tikimybė. Girdėdami pastovų namų bildesį, balsus, kai kurie augintiniai dėl šito gali jaustis nejaukiai, neramiai miegoti. Tad reikėtų nepamiršti, kad tiek augintinis, tiek šeimininkas turi turėti savo asmeninį nepriklausomą laisvą laiką.

Kai kurie šeimininkai visame pasaulyje karantino metu pradėjo pastebėti neįprastus augintinių veiksmus: sukimasis ratu, nepaaiškinamas atsitrenkimas į sieną, kiti panašaus pobūdžio pasikartojantys veiksmai. Mokslininkai ir šiems staigiems pokyčiams elgesyje turi paaiškinimą. Tokie elgesio pokyčiai yra savotiški tikai, kurie atsiranda norint susidoroti su naujais stresoriais. Šunims ir katėms toks elgesys gali pasireikšti vokalizacija, dažnu kasymusi, sukimusi ratu, perdėtu savęs prausimu, letenėlių laižymu. Dažnas žiovavimas irgi gali būti patiriamo streso pasekmė. Šunys dažnai gali purtytis, lyg norėdami išdžiovinti kailį.

Gyvūnai kaip moka, taip „padeda“: darbas iš namų kartais gali tapti iššūkiu

Akivaizdu, kad nuolatinis augintinių buvimas šalia šeimininko gali paveikti darbo kokybę. Savo draugija gyvūnai padeda sukurti antistresinę darbo aplinką, tačiau tuo pačiu jų elgesys gali ir trukdyti sutelkti dėmesį. Tikriausiai daugelis iš kačių šeimininkų yra susidūrę su situacija, kuomet randa augintinę miegančią ant nešiojamo kompiuterio ar užrašų. O ką jau kalbėti apie naujus „žaislus“ – kompiuterio laidus ar rašiklius. Tokiu atveju katės dėmesys turi būti kuo skubiau nukreiptas kur nors kitur, kad nenukentėtų nei augintinis, nei darbiniai reikalai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu vis dar yra didelė atskirtis nuo įprasto socialinio gyvenimo, todėl bendravimas su augintiniu gali padėti užpildyti šį trūkumą ypač tiems šeimininkams, kurie gyvena vieni. Augintinio draugija ir energija neleidžia jaustis vienišam, o tai gali daryti teigiamą įtaką produktyvumui darbo metu.

Pasibaigus karantinui būkite atidūs savo augintiniams

Pasibaigus karantino laikotarpiui ir gyvenimui grįžus į įprastas vėžes, gali prireikti laiko, kol gyvūnai grįš į įprastą ritmą. Augintiniams, kuriems būdingas atsiskyrimo nerimas, grįžimas į įprastą gyvenimą iki karantino gali būti didelis stresas. Katės kurį laiką gali jaustis vienišos, rodyti priešiškumą ar palikti nemalonių dovanų, žymėti teritoriją. Šunims gali prasidėti destrukcinis elgesys, dažna ir garsi vokalizacija.

Labai svarbu tinkamai pasirūpinti augintinio gerove kuomet namie nieko nebus. Palikti gyvūno mėgstamiausių žaislų, tarp kurių gali būti ir išmanieji skanėstais užpildomi žaislai, padedantys užtikrinti augintinio užimtumą ilgesniam laikui. Tuo tarpu katėms svarbu palikti švarią kraiko dėžutę. Blogiausiu atveju, jeigu gyvūnams pasireiškia stiprus nerimas, reiktų pasirūpinti stresą malšinančiais maisto papildais. Visgi svarbiausia, kad pasibaigus karantinui, šeimininkas ir toliau skirtų pakankamai dėmesio augintiniams.

Rekomenduojama perėjimą prie įprasto ritmo padaryti kiek įmanoma palaipsninį, po truputį vis trumpinant namie buvimo laiką. Kai kuriems augintiniams, kad mažiau stresuotų, gali prireikti trumpų apsilankymų namie per pietų pertrauką ar net auklės. Reikėtų nepamiršti, kad mūsų elgesys turi didelę įtaką gyvūnų emocinei būklei, tad staigių pokyčių reikėtų vengti.

COVID-19 nuo gyvūno neužsikrėsite, bet laikytis higienos būtina

Šiuo metu nėra jokių mokslinių įrodymų, kad katės ar šunys gali perduoti virusą žmonėms. Labai retais atvejais pats augintinis gali turėti nedidelius kiekius viruso, užsikrėtęs nuo sergančio savo šeimininko. Nuo pandemijos pradžios pasaulyje yra nustatyti tik vienetiniai gyvūnų užsikrėtimų atvejai, kas rodo, kad perdavimas iš žmogaus gyvūnui yra labai retas. Taip pat nėra nustatytas nei vienas atvejis, kuomet žmogus užsikrėtė nuo savo augintinių. Tad šis virusas nėra priežastis apleisti savo augintinius.

Kai kurie specialistai teigia, kad gyvūnų kailyje viruso dalelės gali įstrigti, kaip ir ant bet kokio kito paviršiaus (durų rankenos, stalviršių ir pan). Bet net jeigu ir žmogus užkrėstomis rankomis paglostė jūsų augintį, užsikrėtimo tikimybė yra labai maža. Tačiau rekomendacijos laikytis higienos reikalavimų ir toliau išlieka. Reiktų plauti rankas prieš ir po augintinio glostymą, o įvykus augintinio kontaktui su kitu žmogumi ar gyvūnu, kailį nuplauti šampūnų ar vienkartinėmis kailio valymo servetėlėmis. Jokiu būdu ant augintinio negalima naudoti dezinfekcinių tirpalų alkoholio pagrindu, nes taip galima pažeisti odą arba gyvūnas nusilaižys šias medžiagas nuo kailio.

Jeigu jūs susirgote, rekomenduojama, kad augintiniu rūpintųsi kiti jūsų šeimos nariai, o sergantysis apribotų visus kontaktus su gyvūnais. Šiuo laikotarpiu neleiskite šuniui kontaktuoti su kitais gyvūnais ar žmonėmis lauke, vedžiokite šunis ant trumpo pavadėlio bei venkite žmonių susibūrimų, vedžiojimui rinkitės atokesnes vietas. Tik nepamirškite efektyvių priemonių nuo erkių!

Taip pat primename, kad nėra jokios priežasties atsisakyti savo augintinių šiuo sudėtingu laikotarpiu. Kai kuriose šalyse, atvirkščiai, didėja perkamų ar tam tikram laikui „įvaikinamų“ augintinių skaičius, nes seniai yra žinoma, kad santykiai su gyvūnu yra puikus nerimo malšinimas ir gerų emocijų šaltinis.

Pasirūpink turiningu augintinio laisvalaikiu jau dabar!