Ką galėjome padaryti kitaip? Dažniausias per anksti išėjusio gyvūno šeimininko klausimas

December 14, 2022

 

Ne retai augintinių šeimininkai nustemba: gyvūnas buvo žvalus ir energingas, tačiau netikėtai ir skaudžiai jo sveikatą pakerta liga. Būkime sąmoningi, nelaukime, kol taip nutiks – kartą per metus patikrinus gyvūną profilaktiškai ir atlikus tyrimus galima anksti diagnozuoti ligą ir sėkmingai ją išgydyti. Gyvūnų sveikata ir gerove besirūpinančios „PetCity“ veterinarijos klinikos pradeda kampaniją „Nelauk, kol išeis“ apie profilaktiką, galimybę užtikrinti ilgesnį ir kokybiškesnį augintinio gyvenimą.

Kampanijos „Nelauk, kol išeis“ žinutė visiems augintinių savininkams: profilaktika, kaip ir žmogui, taip ir gyvūnui, yra kelias į ankstyvą ligų diagnostiką ir lengvesnį gydymą. „Tai galimybė išvengti tam tikrų ligų, tai investicija į ateitį, kurios jis pats, be šeimininko iniciatyvos, pasirinkti negali“, – teigia „PetCity“ klinikos veterinarinės medicinos vadovė Brigita Zakarevičiūtė, atliekanti plačiai naudojamą ultragarso tyrimą ir akcentuojanti jo svarbą.

Ką galėjome padaryti kitaip?

Veterinarijos gydytoja Brigita Zakarevičiūtė, kalbėdama apie „PetCity“ klinikos inicijuotą kampaniją, teigia, kad „Nelauk, kol išeis“ – tai žodžiai, kurie dažnai veterinarijos gydytojų lieka neištarti garsiai, kuriuos parsineša namo po beprasmių pacientų netekčių: „Uždarius apžiūros kabineto duris dažnai pagalvoju, juk galėjome to išvengti. Viso to nerimo, gyvūno kančios, ligos, didžiulių išlaidų, o kartais ir gyvūno mirties. Jei būtume tą gyvūną patikrinę prieš puse metų profilaktiškai ir laiku atlikę operaciją, viso to galėjome išvengti.“

Gydytojai dažnai tenka susidurti su augintinio šeimininkais, kurie sielvartauja dėl gyvūno ligos, klausia, ką galėjo padaryti kitaip? „Vieni klientai iš tiesų nori išgirsti atsakymą, kiti nori nuraminimo, kad jie viską padarė gerai. Atsakyti neįskaudinant žmonių ir parinkti tinkamus žodžius kartais būna labai sunku“, – dalijasi įžvalgomis B.Zakarevičiūtė.

Paprastos procedūros metu gali būti nustatoma daugybė pakitimų

Profilaktika prasideda nuo gyvūno klinikinės apžiūros. „Atrodo, tokia paprasta procedūra, kuriai reikia tik veterinarijos gydytojo ir kelių kas dieną naudojamų instrumentų, bet jos metu galime nustatyti daugybę pakitimų“, – akcentuoja gydytoja.

Profilaktinių tyrimų metu auskultuojant krūtinės ląstą galima nustatyti širdies ūžesį, apžiūrint dantis – dantų ir dantenų ligas. „Rankomis mes gyvūną taip pat liečiame kitaip, nei gyvūno savininkas, apžiūros metu galime užčiuopti, pvz., pieno liaukos naviką, kelio girnelės išnirimą ar padidėjusius inkstus. Į daugumą ligos požymių, kuriuos mes randame apžiūros metu, gyvūno savininkas dėmesio neatkreipia ir pats gyvūnas jokių simptomų neparodo“, – sako B.Zakarevičiūtė.

Papildomi profilaktiniai tyrimai skiriami individualiai

Pasak B.Zakarevičiūtės, katėms profilaktinių apžiūrų metu dažniausiai yra nustatoma ankstyva inkstų nepakankamumo stadija. Ne retai šunims diagnozuojama pažengusi parodontozė ir augintinio savininkai būna šokiruoti išgirdę rekomendaciją išrauti didžiąją dalį dantų. „Bet jei būtume tai nustatę anksčiau, to būtų galima išvengti tiesiog atliekant burnos higieną ir išgelbėjant visus dantis“, – teigia gydytoja.

Atliekant profilaktinius tyrimus galima nustatyti ne tik vidaus organų ar širdies ligas, bet ir pastebėti vėžinius susirgimus, raumenų ir kaulų sistemos pakitimus, odos ligas ir kt. „Kartais profilaktiniai tyrimai tik padeda užčiuopti pokyčius ir diagnozei nustatyti reikia papildomų tyrimų. Profilaktinių tyrimų kartais gali pakakti ligai nustatyti, o kartais tai gali būti tik diagnostikos pradžia“, – teigia gydytoja.

Atsižvelgus į gyvūno rūšį, amžių, veislę ir buvusių ligų istoriją, papildomi profilaktiniai tyrimai yra parenkami individualiai. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, pilvo organų echoskopija, kardiologiniai tyrimai, kraujo spaudimo matavimas ir kt.

Pilvo organų echoskopiją B.Zakarevičiūtė profilaktiškai rekomenduoja atlikti nuo 5–7 m. amžiaus, priklausomai nuo šuns ir katės veislės bei ligos istorijos: „Savo pacientams profilaktinių tyrimų dažnį parenkame individualiai. Jei gyvūnas įveikė vėžį, tikėtina, kad profilaktinius tyrimus dėl ligos atsinaujinimo atliksime kas kelis mėnesius, bet vidutinio amžiaus kliniškai sveikiems gyvūnams atlikti echoskopiją pakaks kas metus, vėliau, pvz. nuo 8–9 m. kas puse metų.“

Mažiems gyvūnams – triušiams ar jūrų kiaulytėms profilaktinius tyrimus rekomenduojama atlikti ankstyvesniame amžiuje.

Ultragarsinio tyrimo metu randa „slapčiausias“ ligas

Anot B.Zakarevičiūtės, labai plačiai naudojamas ultragarsinis tyrimas (echoskopija), kurio metu galima įvertinti pilvo ertmę – inkstus, kepenis, tulžies pūslę, žarnyną, gimdą, nustatyti daugybę ligų nuo inkstų akmenligės iki trombų kraujagyslėse. Echoskopuojant krūtinės ląstą kardiologas gali diagnozuoti ne tik širdies ligas, bet ir nustatyti, pvz., krūtinėje tūnantį auglį. Ultragarsinio tyrimo metu taip pat yra tiriamas akies obuolys ir skydliaukė.

„Dažniausi profilaktiškai nustatomi pakitimai skiriasi pagal gyvūno rūšį. Katėms dažniausiai nustatome inkstų ir šlapimo pūslės ligas. Šunims diagnozuojame lytinės sistemos ligas: prostatos hiperplaziją, sėklidžių navikus, gimdos ir kiaušidžių ligas“, – pasakoja gydytoja.

Gali pasirodyti keista, kaip liga gali neturėti klinikinių požymių ir gyvūnas gali atrodyti sveikas? B.Zakarevičiūtė tvirtina, kad būtent taip ir yra: „Pavyzdžiui, ultragarsinio tyrimo metu randame auglį blužnyje ar kiaušidėje. Vėžys dažniausiai auga tyliai ir klastingai, kraujo tyrimai būna puikūs, gyvūnas jaučiasi žvalus ir energingas, atrodo sveikas. Patikrinus profilaktiškai ir radus tokį susirgimą, jį gydome greitai ir prognozės būna puikios. Tačiau jei gyvūnas nėra tikslingai tiriamas ir tada, kai gyvūno savininkas pamato simptomus, padėti jau gali būti per vėlu.“

Tyrimų metu asistentai moka „užkalbėti“ gyvūną ir su juo „susitarti“

Ramaus gyvūno pilvo organams įvertinti užtenka iki 20 min., tačiau pacientai būna ir nenuspėjami. „Namuose ramus ir mielas šuniukas klinikoje gali tapti tikru demonu ir tokiais atvejais tikrai užtrunkame ilgiau. Tyrimo metu gyvūnas yra paguldomas ant echoskopijos stalo, tiriamojoje srityje nukerpamas kailis ir ištepus odą ultragarsiniu geliu atliekamas tyrimas. Raminamųjų vaistų prireikia retai, su dauguma gyvūnų susitariame, turime nuostabius asistentus, kurie moka užkalbėti ir užglostyti mūsų pacientus“, – pasakoja gydytoja.

Pasak B.Zakarevičiūtės, daugiausia streso sukelia kailio kirpimas, bet ne gyvūnams, o jų savininkams: „Žmonės nerimauja, kaip atrodys šuo su nukirptu kailiu pilvo srityje. Paaiškinu, kad žmogui prieš echoskopiją taip pat reikia nusirengti ir per striukę ar megztinį jo niekas netiria, be to, kailis ataugs – susitariame, kad diagnostika ir sveikas gyvūnas yra svarbiau nei tobula išvaizda.“

B.Zakarevičiūtė dažniausiai ultragarsinį tyrimą atlieka šunims, katėms, triušiams, jūrų kiaulytėms ir šeškams, bet pasitaiko ir degu, žiurkių, šinšilų, voverių skraiduolių bei egzotinių gyvūnų – teko tirti net beždžionę. „Su egzotiniais gyvūnais susitarti būna sunkiau, todėl kartais ir pirštai lieka apkandžioti, rankos apdraskytos ir tyrimo atlikti nepavyksta“, – šypsosi gydytoja Brigita.

Šešėlių karalystėje nepasiklysta tik profesionalai

Ultragarsinės diagnostikos įrangos yra labai įvairios, tačiau aparatai, kurie naudojami „PetCity“ veterinarijos klinikose niekuo nesiskiria nuo žmonių medicinoje naudojamų aparatų. „Daug svarbesnis aspektas nei aparato ypatumai yra tai, kas su juo dirba. Ne be reikalo ultragarsinį tyrimą vadina šešėlių karalyste. Tam, kad įvaldytum šį tyrimą ir galėtum tiksliai jį atlikti, nustatyti ligas ir aiškiai pateikti gautą informaciją kolegoms ir gyvūno savininkui, reikia įdėti daug pastangų. Tai mokymai, knygų ir mokslinių straipsnių skaitymas ir analizė, o svarbiausia praktika. Echoskopuotoju negali gimti per naktį ar to išmokti iš knygų. Tam, kad įgustum diagnozuoti, turi atlikti šimtus tyrimų ir sukaupti klinikinių atvejų bagažą“, – teigia gydytoja.

B.Zakarevičiūtė baigė LSMU Veterinarijos Akademiją, įgijo veterinarijos gydytojo chirurgo kvalifikaciją. Gydytoja praktines ir teorines žinias gilina ne tik Lietuvoje vykstančiuose mokymuose, bet ir nuolat stažuojasi užsienio universitetų klinikose. B. Zakarevičiūtė stažavosi Vengrijos smulkiųjų gyvūnų ir egzotinių gyvūnų klinikose, vaizdinės diagnostikos žinias nuolat gilina Brno universitete, taip pat praktinius įgūdžius gilino Kanados, Lenkijos, Italijos, Vokietijos referentinėse klinikose.


Blog:

  • Kastracija ir sterilizacija: kada operacija – neišvengiama, ir ar tikrai gyvūnas po jos nutunka

    Skaityti daugiau

  • Genetinės šunų ligos: dėl ko kyla ir kokioms veislėms kokie simptomai būdingi

    Skaityti daugiau

  • Kelionių ambasadoriumi tapusio Aiso šeimininkė: ką reiktų žinoti planuojant išvykas su šunimis?

    Skaityti daugiau

  • Ašarojančios šuns akys ir nevalingas kasymasis – alergijos signalas: ką darote ne taip?

    Skaityti daugiau

  • Akių ligos: kurios veislės serga dažniausiai, ir kodėl šarpėjams reikia plastinės operacijos?

    Skaityti daugiau

Visos naujienos