Gyvūnų širdies ligos

Širdis yra pagrindinis vidaus organas varinėjantis kraują, kuris yra sudarytas iš raumeninio audinio ir vožtuvų. Širdis kraują varinėja tik viena kryptimi, t.y. kraujas visada juda ratu. Šią funkciją užtikrina vožtuvai, kurie užsidarydami neleidžia kraujui grįžti atgal. Širdies liga – yra bet koks širdies struktūrinis pakitimas ar  funkcijos nukrypimas nuo normos ribų. Sergant širdies liga, klinikinių simptomų dažniausiai nepasitaiko, tačiau yra tikimybė, jog širdies ligai pažengus, tai pereis į širdies nepakankamumą.

Šunų širdies ligosŠirdies echoskopija

Širdies nepakankamumas yra pažengusi širdies liga, kuomet sutrinka širdies funkcija varinėti kraują. Širdies nepakankamumas pasireiškia klinikiniais simptomais, tokiais kaip kosulys, skysčių kaupimasis plaučiuose arba pilvo ertmėje. 

Mažų šunų širdies ligos

10% šunų populiacijos serga širdies ligomis. Mažų veislių šunims dažniausiai pasireiškia širdies vožtuvų susirgimai, o širdies raumuo lieka nepažeistas. Dažniausiai sutinkama širdies liga yra miksomatozinė mitralinio vožtuvo liga (angl. Myxomatous mitral valve disease, arba trumpai - MMVD). Iš visų diagnozuojamų širdies  ligų, MMVD sudaro apie 70 % visų širdies susirgimų.

Polinkis:
  • Patinai turi pusantro karto didesnį polinkį šiai ligai nei patelės;
  • Dažniausiai yra pažeidžiamas kairysis atrioventrikulinis (mitralinis) vožtuvas, tačiau 30 % atvejų turi ir dešinės pusės atrioventrikulinio (trikuspidalinio) vožtuvo pažeidimą;
  • Didžiausias polinkis yra šunims, kurie sveria mažiau kaip 20 kilogramų;
  • Dažniausios veislės Lietuvoje (rusų ir anglu toiterjerai, jorkšyro terjerai, špicai, kokerspanieliai, kavalieriaus karaliaus karolio spanieliai, taksai);

Ligos kilmė: kol kas nėra tiksliai žinoma, tačiau naujausių tyrimų duomenimis (2019 m.) yra nustatyta, jog sutrinka širdies vožtuvų ląstelių funkcija. Sveikos ląstelės keičiamos jungiamuoju (randiniu) audiniu, kas būdinga senėjimo procesui. Šio proceso metu vožtuvas deformuojasi ir tampa nesandariu.

Ligos simptomai:

  • Pagrindinis simptomas – širdies ūžesys;
  • Kosulys;
  • Apsunkintas kvėpavimas;
  • Fizinio aktyvumo sumažėjimas/ fizinio krūvio netoleravimas;
  • Pilvo apimties padidėjimas;
  • Skysčių kaupimasis plaučiuose ir/ar pilvo ertmėje;
  • Sąmonės netekimas ir/ar traukuliai;

Ligos progresavimas ir prognozė:

  • Šuo ilgą laiką gali neturėti jokių simptomų;
  • Liga yra lėtinė ir dažniausiai progresuoja lėtai (nes širdies raumuo lieka nepaveiktas);
  • Ligą nustačius anksti (pvz. B2 stadijos pradžioje) ir paskyrus gydymą, gyvūnai gali nugyventi nuo 12 iki 15 mėn ilgiau (t.y. vidutiniškai ~10 proc. vidutinės šuns gyvenimo trukmės), nei nepaskyrus gydymo. B2 stadijos gydymo tikslas - nutolinti širdies nepakankamumo (C stadijos) simptomų atsiradimą ir taip prailginti šuns gyvenimo trukmę. B2 stadijos vidutinis išgyvenamumas gali siekti nuo 2 iki daugiau nei 5 metų (priklausomai nuo širdies pakitimų, kurie yra vertinami echokardiografijos metu).
  • Pradėjus gydymą stadijoje C, vidutinis išgyvenamumas siekia 10 - 24 mėn.

Kadangi liga progresuoja lėtai, dažnai širdies ūžesys atsiranda 1 -2 metai iki pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Tai yra daug vilties suteikianti žinia, todėl laiku pastebėjus ūžesį ir ištyrus pacientą, galima nutolinti ligos pasireiškimo simptomus, o net ir jiems jau esant – pagerinti gyvenimo kokybę ir trukmę.

Atvykstant į kliniką kasmetinei gyvūno apžiūrai ar skiepams, nepamirškite paprašyti savo veterinarijos gydytojo, kad jis atliktų širdies auskultaciją stetoskopu („paklausytų“ širdies darbo). Išgirdus ūžesį, rekomenduojame užsiregistruoti kardiologinei konsultacijai, o pasireiškus širdies vožtuvų ligos simptomams – nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką.

Didelių šunų širdies ligos – dilatacinė kardiomiopatija

Šunys, kurie sveria virš 20 kilogramų, turi polinkį į kardiomiopatiją – tai yra širdies raumens liga, kuomet raumuo nusilpsta ir prasčiau susitraukinėja. Tai yra žymiai rimtesnė širdies liga, kurią visuomet lydi širdies nepakankamumo simptomai.

Polinkis:

  • Dažniausiai vyresni nei 3 metų amžiaus;
  • Svoris didesnis kaip 20 kg;
  • Veisliniai šunys turi 5 kartus didesnį polinkį negu mišrūnai;
  • Pagrindinės rizikos veislės – Dobermanų pinčeriai, Vokiečių bokseriai, Airių vilkogaudžiai, Niufaundlendai, Vokiečių dogai, Senbernarai, Leonbergeriai, Ryzenšnauceriai, Amerikiečių kokerspanieliai, Lygiaplaukiai retriveriai, Mastifai, Vokiečių aviganiai;

Ligos kilmė: gali būti genetinė arba Idiopatinė (nežinomos kilmės);

Yra dvi šiai ligai būdingos stadijos:

  1. Ikiklinikinė dilatacinė kardiomiopatija – ankstyva širdies nepakankamumo forma, kuri dažniausiai nustatoma profilaktiškai, reguliariai tiriant gyvūną kas 12 mėnesių. Šiai ligos formai dažniausiai nėra būdingi širdies nepakankamumo simptomai;
  2. Klinikinė dilatacinė kardiomiopatija – lydima širdies nepakankamumo simptomų;

Veislinių šunų specifinės širdies ligos

Yra kelios pagrindinės veislės turinčios polinkį į specifines širdies ligas, kurių metu sutrinka širdies ritmas (aritmogeninės kardiomiopatijos): dobermanų pinčeriai, vokiečių bokseriai, airių vilkogaudžiai, vokiečių dogai, bulmastifai.

Pagrindiniai aritmogeninės kardiomiopatijos simptomai yra sąmonės netekimas, staigi mirtis dėl širdies sustojimo.

Neretai tenka pastebėti, jog gyvūnui, simptomai dėl širdies ritmo sutrikimų, pasireiškia esant namuose ir užsiimant įprasta kasdiene veikla, o atvykus į kliniką pakitimų rasti nepavyksta. Taip neretai nutinka su aukščiau išvardintų veislių šunimis, nes širdies ritmo sutrikimai dažniausiai būna paroksizminiai (t.y. atsiranda karts nuo karto). Šių veislių širdies funkcijai tirti yra būtinas Holterio monitorius. Tai yra įrenginys, kuris pritvirtinamas prie gyvūno kūno ir įrašinėja širdies ritmą 24 valandas per parą. Klinikoje užrašoma 5 minučių elektrokardiograma nėra tokia tiksli kaip 24 valandas stebimas širdies ritmas Holterio monitoriumi.

Geriausią perspektyvą pilnaverčiui gyvenimui turi šunys, kurie yra tiriami profilaktiškai. Laiku aptikus širdies funkcijos pakitimus galima gerokai prailginti gyvenimo trukmę, užtikrinti gyvenimo kokybę ir sumažinti staigios mirties riziką.  

Dobermanų pinčerius rekomenduojama pradėti tirti nuo 3-4 metų amžiaus ir tyrimas kartojamas kas 12 mėnesių, vokiečių bokserius tirti nuo 3 metų amžiaus kas 12 mėnesių. Kitų veislių šunis, turinčius polinkį širdies ligoms, rekomenduojame tirti nuo 1 metų amžiaus kas 12 mėnesių.

Holterio monitoravimas

PetCity Domus Pro klinikoje – vienintelėje Lietuvoje atliekama ambulatorinė elektrokardiografija (kitaip dar vadinama Holterio monitoravimu). Tai ilgalaikis kardiogramos užrašymo metodas pacientui būnant namuose, lauke ar užsiimant kita jam įprasta, kasdiene veikla.

Kuo naudingas šis tyrimas?

  • Veislei būdingų ligų profilaktika ir stebėsena;
  • Norint aptikti aritmijas, kurios atsiranda nebūnant klinikoje (pavyzdžiui, jeigu gyvūnas netenka sąmonės ar netoleruoja fizinio krūvio tik tam tikru paros metu);
  • Diagnozuotų aritmijų gydymo efektyvumui vertinti.

Kaip atliekamas Holterio monitoravimas?

Pirmiausiai, gyvūnui yra nuskutamas kailis krūtinės srityje ir ant išskusto odos ploto klijuojami davikliai, kurie laidu sujungiami su holterio monitoriumi. Pacientas yra aprengiamas rūbeliu, kad davikliai būtų pritvirtinti. Pati uždėjimo procedūra trunka tik apie 20-40 minučių ir pacientas su prietaisu yra išleidžiamas namo. Namuose su holterio monitoriumi keturkojis gali užsiimti praktiškai visa jam įprasta veikla, išskyrus pasivaikščiojimus lietuje ir maudymąsi vandenyje.
 
Daugiau skaitykite ČIA

Kačių širdies ligos

Katėms dažniausiai yra nustatoma hipertrofinė kardiomiopatija (HKM). Ši liga yra ypatinga tuo, kad turi ne vieną fenotipą. Skirtingi HKM fenotipai turi savo  pirmines priežastis, simptomus, gydymą ir prognozes.

Didžiausią polinkį kardiomiopatijoms turi šių veislių atstovai: britų trumpaplaukiai, sfinksai, škotų stačiaausiai/nulėpausiai, bengalijos katės, meino meškėnai, skudurinukės (ragdoll).

Pagrindiniai simptomai:

  • Padažnėjęs kvėpavimas;
  • Dusulys
  • Užpakalinių galūnių paralyžius
  • Rečiau – kosulys.

Dažniausiai, prasidėjus klinikiniams simptomams, liga katei būna stipriai pažengusi, todėl geriausias gydymas yra profilaktika

Patinus rekomenduojama tirti kasmet nuo 2 m amžiaus, o kates nuo 3-4 metų amžiaus kasmet. Jei gyvunas (katė ar katinas) tiriamas iki numatyto laiko, suėjus katinui 2 metams, o katei 3-4 m., reikia tikrinti is naujo. Taip pat rekomenduojame visas kates nuo 9 metų ir vyresnes tirti profilaktiškai dėl širdies ligų prieš numatomą chirurginę intervenciją ar kitą procedūrą, kurios atlikimui reikalinga bendroji anestezija.

Remiantis ACVIM (anlg. American College of Veterinary Internal Medicine) nutarimo gairėmis, mes rekomenduojame genetiškai tirti veisime dalyvaujančias Meino Meškėnų ir Skudurinukių (Ragdoll) veislės kates dėl hipertrofinės kardiomiopatijos mutacijos genų. Mutaciją turinčių homozigotinių kačių rekomenduojame veisime nenaudoti, jei katė heterozigotinė – ji gali dalyvauti veisime, jei bus kergiama su geno mutacijos neturinčia kate. Reikia atkreipti dėmesį, jog Meino Meškėnų ir Skudurinukių (ragdoll) katės net ir neturėdamos HKM genų mutacijos vistiek gali gyvenimo eigoje įgyti hipertrofinę kardiomiopatiją, kuri nėra susijusi genetiškai.

Genetinių tyrimų tikslas – panaikinti MyBPC-A31P geno mutaciją Meino Meškėnams ir MyBPC3-R820W – Ragdoll katėms ir taip sumažinti šių genų mutacijų sukeltų HKM susirgimų skaičių.
Echokardiografinis (ultragarsinis širdies) tyrimas išlieka auksiniu standartu ligos nustatymui.