Akių ligos: kurios veislės serga dažniausiai, ir kodėl šarpėjams reikia plastinės operacijos?

Akių ligos: kurios veislės serga dažniausiai, ir kodėl šarpėjams reikia plastinės operacijos?

Akių ašarojimas, gleivinių paraudimas, patinimas, perštėjimas – tai tik dalis akių ligų, su kuriomis susiduria keturkojai. Laiku negydomos problemos tampa galvos skausmu ne tik patiems augintiniams, bet ir jų šeimininkams. Todėl norint apsaugoti akis, labai svarbu žinoti, kas sukelia įvairias alergijas ir susirgimus, o taip pat – kaip to išvengti. Apie tai atsako „PetCity“ veterinarijos klinikos gydytoja-oftalmologė Irina Geraskina.

Pasak jos, norint, kad augintinis turėtų sveikas akis, ypatingos priežiūros nereikia – augintinio akių kampučiuose susiformavusias traiškanas reikia tiesiog mechaniškai nuvalyti. Tačiau jos neturėtų būti didesnės nei degtuko galvutės dydžio, o jei traiškanų kiekis didelis, jei jos matinės, tąsios, gleivėtos ar net pūlingos – tuomet jau verta susirūpinti.

„Jei gyvūnas dėl traiškanų ima merkti akį, kinta ragenos skaidrumas, jei pasireiškia kiti patologiniai simptomai, nereikėtų užsiimti savigyda – netinkamai parinkti vaistai gali pridaryti nemažai žalos“, – 15min sakė I.Geraskina.

Akių ligas sukeliančių priežasčių – daugybė

Dėl šios priežasties labai svarbu tinkamai atpažinti tam tikrus simptomus, kritiškai įvertinti augintinio būklę. Tarp dažniausiai apie ligą išduodančių požymių – vengimas atmerkti vokus, jų trynimas letena ar bandymas pasikasyti juos kitais daiktais, pavyzdžiui, kasant į guolį, baldus ir pan. Tuo tarpu kai gausiai ašarojama, kai sekretas – pūlingas, gleivinė parausta, atsiranda patinimai. Tuomet gyvūnas akis laiko šiek tiek primerkęs, o jau tuomet vėl norisi akis trinti.

Pasak gydytojos, akių ligų sukėlėjų gali būti pačių įvairiausių, tam įtakos turėti gali ir oras, ir maistas, ir prasta higiena ar net netinkama šukuosena, kai plaukai nuolat lenda gyvūnui į akis. Ypač dažnai su gleivinių uždegimu augintinių šeimininkams tenka susidurti vasarą, kai akys keturkojams ima ašaroti nuo per stipraus vėjo ar – ypač pajūryje – jo į akis nešamo smėlio.

Gleivinių uždegimo rizika padažnėja ir po pasivažinėjimo automobiliu atviru langu, kai šuo laiko iškišęs galvą pro jį. Dar viena ligų priežastis – žiedadulkės. „Atliekant uždegiminių gleivinių citologinį tyrimą, jos yra dažnas radinys“, – tikina ji.

Nors akių ligas, kaip ir viso organizmo jautrumą, gali sukelti alergija tam tikram maistui, dėl to gali atsirasti alerginis konjuktyvitas. „Nemažai žalos pridaro ir mūsų namuose naudojami aromatizatoriai, smilkalai, aromatinės žvakės, buitinė chemija, ypač, jei naudojame labai kvapnius skalbiklius ar skalbinių minkštiklius ir jais skalbiame gyvūno guolius, pledus. Net įvairūs vilnoniai, sintetiniai audeklai, prie kurių augintinis liečiasi, taip pat gali dirginti akių sritį.

Alergizuoti gali ir šeimininkų naudojama parfumerija, kosmetika, kai, tarkime, gyvūnas būna šalia šeimininko šiam naudojant plaukų laką. Tuomet lakūs junginiai nusėda žemyn, ant augintinių odos, gleivinių, patenka į nosies ašarų lataką. Yra atvejų, kada ūmius gleivinių uždegimus sukėlė ir statybinės dulkės, dažai remonto metu“, – pasakojo I.Geraskina.

Dėl įvairių kosmetikos priemonių augintiniai kenčia ir tais atvejais, kai jiems tenka dalyvauti parodose. Tuomet jų kailiui reikia atlaikyti ir šunišką pudrą, ašaroms sugerti skirtą kreidą, įvairius, neretai per dažnai naudojamus ir natūralią mikroflorą pažeidžiančius, akių ploviklius.

Kita vertus, pasitaiko ir atvejų, kai gyvūnui akys ašaroja dėl prastos higienos, kai jis yra apleistas. „Sekretas nevalomas, akių kampuose formuojasi gleivių, riebalų, plaukų, išorinių dalelių šašai, po kuriais atsiranda šutimas, odos erozijos, prasideda vokų kraštų uždegimas, sutrinka meibomo liaukų funkcija, atsiveria vartai antrinei bakterinei terpei“, – kalbėjo veterinarė.

Pasak jos, higienos trūkumas išprovokuoja ir tokias ligas kaip parodontozė, kai dėl viršutinių krūminių dantų alveolių, šaknų uždegimo, bakterinė infekcija pasiekia akiduobę. Tokiu atveju gali vystytis uveitas, kitaip – akies obuolio gyslainės uždegimas, gyvūnas gali netekti regos ar net pačios akies.

Ilgaplaukiams ir trumpasnukiams būdingos skirtingos akių ligos

Akių ligas galima klasifikuoti ir pagal augintinių tipą – tarkime ilgo plauko šunys, katės susiduria su vienomis problemomis nei trumpasnukiai keturkojai.

Veterinarės teigimu, ilgaplaukių šunų pagrindinė problema atsiranda dėl plaukų patekimo į akies plyšį, tačiau šis reiškinys retai kada sukelia uždegimą ar rimtesnį pažeidimą. Tiesiog akių gleivinės, norėdamos pašalinti svetimkūnį linkusios daugiau skirti ašaringą sekretą. 

„Ilgaplaukiams šunims rekomenduojama rišti plaukus aukštyn, o ilgesnius plaukus nuo nosies nugarėlės formuoti žemyn arba trumpai kirpti. Tik kirpimas turi būti jau reguliarus, kad ataugantys plaukai nepakliūtų į akis. Kartais pasitaiko, kad ilgaplaukiams keturkojams plaukai auga vidiniame vokų plyšio kampe, todėl ašaros dažniau nuteka į išorę, nei per latako atsivėrimo tašką į nosiaryklę“, – paaiškino I.Geraskina. 

Tuo tarpu trumpasnukių (brachiocefalinių) kačių ir šunų akių ligos dažniausiai atsiranda dėl tam tikros akių formos – kai akies voko oda kontaktuoja su ragena, ilgainiui išsivysto jos hiperpigmentacija, trapumas. 

„Brachiocefalinių gyvūnų akių obuoliai yra labai dideli, o vokai neretai mažai judrūs, jų ragenos turi didesnę ekspoziciją išorės faktoriams, dėl to ji tampa labiau pažeidžiama. Trumpasnukių keturkojų veislių atstovai dažniausiai į kliniką atvyksta dėl ragenos traumų. Jų sunkūs ir dideli akių obuoliai yra gana lėkštose akiduobėse, o tai yra neretai sukelia akies išvirtimo riziką. Be to, dėl suspaustos nosies ertmės, neretai ašarų nutekėjimas nosies ašarų lataku apsunksta“, – kalbėjo gydytoja. 

Šarpėjams prireikia net plastinės akių vokų operacijos

Kalbėdama apie trumpasnukius, ji išskiria šarpėjų veislės atstovus. Šie šunys esą tampa rebusu dažnam oftalmologui – retai kuriam jų pavyksta aplenkti kliniką, šarpėjams dažniausiai yra būtina plastinė akių vokų korekcija.

„Dėl itin didelio raukšlėtumo bei odos pertekliaus, jų akių plyšiai būna dvigubai didesni palyginti su taisyklinga anatomija. Dėl to vokai dažnai įvirsta į akies plyšį, taip sukeldami stiprius, kartais net fatalinius pažeidimus. Ir tikrai ne visada užtenka vienos plastinės operacijos. Ypač, jei pirmoji buvo daryta kai šuo dar nebuvo subrendęs, kai dar iki galo nebuvo susiformavusi kaukolė“, – pastebėjo pašnekovė.

Tačiau akių ligos neaplenkia ir kitų veislių atstovų. „PetCity“ klinikos gydytojų teigimu, pastaruoju metu itin padaugėjo atvejų, kai keturkojų šeimininkai kreipiasi dėl lęšiuko išnirimo į priekinę kamerą. 

I.Geraskinos teigimu, šis sutrikimas dažnai ištinka staiga: dėl pakitusios lęšio padėties blokuojamas akies kampo drenažas, ūmiai kyla akispūdis, šuo kenčia itin stiprų skausmą, ragena darosi matinė, kartais didėja ir pačio obuolio apimtis. O itin aukšto akispūdžio pasekmė – nedžiuginanti, tuomet atsiranda tinklainės pažeidimas, jos funkcijų netekimas, o kartais net ir aklumas. 

Šunų veislės, kurioms akių ligos nesvetimos 

Tarp dažniausiai polinkį šioms ligoms turinčių veislių gydytoja išskiria kinų kuoduotuosius šunis, nykštukinius bulterjerus, Džeko ar Parsono Raselo terjerus, foksterjerus, tarp kurių – ir garbanotieji, ir lygiaplaukiai, nykštukiniai, sąraše ir Jorkšyro terjerai. 

„Progresyvinė tinklainės atrofija nėra toks dažnas susirgimas, bet pasitaikantis basendžių, bulmastifų, šelti veislių šunims. Laimė, šių ligų nustatymui dabar atliekami genetiniai tyrimai, o tai turėtų būti signalas pakitusius genus turinčių šunų augintojams, norintiems užsiimti reprodukcija. Kita vertus, išsiaiškinus, kad šuo turi šių sutrikimų geną, jo šeimininkai augintinį turėtų reguliariau atvesti oftalmologo apžiūrai“, – kalbėjo gydytoja. 

Ir nors akių problemos gali varginti kone visų veislių atstovus, vis dėlto dažnesni klinikos oftalmologo pacientai – mažesnių veislių atstovai. Kodėl? Tam yra kelios priežastys. 

„Pirmiausia, mažų veislių šunų akių obuoliai proporcingai kiek didoki jų bendrai kūno, kaukolės masei, tačiau aplink akis esantys audiniai yra gan smulkūs ir sunkiau pajėgia atlikti savo funkciją. Pavyzdžiui, daugelio čihuahua, Pomeranijos špicų, žaislinių terjerų ragenos yra labai didelės, jos reikalauja gausaus vilgymo, o ašarų latakai – itin smulkūs. Todėl nemažai pasigaminusių ašarų išteka lauk. 

Dar viena teorija, kodėl mažos veislės dažniau serga akių ligomis – jų atstovai dėl savo nedidelio ūgio turi artimesnį kontaktą su žeme – kilimais, grindimis, jų akims tenka kur kas didesnis kiekis dulkių, žolių sekreto, drėgmės. Be to, mieste mažų veislių šunų apskritai yra daugiau“, – paaiškino gydytoja. 

Tačiau I.Geraskina skuba patikinti – kiekviena veislė turi jai būdingus susirgimus, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad visi šios veislės anksčiau ar vėliau susirgs. „Sveikuoliškų“ veislių esą tiesiog nėra. Šunys, katės – augintiniai, kaip ir žmonės, vieni ligoms atsparesni, kitiems reikia didesnės priežiūros. 

Kaip apsaugoti savo augintinį? 

Apsaugoti nuo visų ligų augintinio gal ir nepavyks, tačiau žinoti svarbiausius faktorius, kodėl jos kyla, verta. Gydytojos teigimu, dauguma ligų yra įgimtų, todėl dar prieš įsigyjant augintinį vertėtų pasidomėti jo genetine linija, atlikti genetinius tyrimus. Reikėtų nevengti ir reikalingų vakcinų. 

„Katėms reguliarios vakcinacijos programos laikymasis sumažina herpeso viruso pasireiškimo dažnumą bei sunkumą. Reiktų vengti leisti katiną į lauką, jei jame yra tikimybė, kad jis įsivels į teritorines peštynes. 

Šunims būtų pravartu apriboti prieigą prie buitinės chemijos, vengti didelio kiekio dulkių ar lakių medžiagų. Nerekomenduojama ir leisti šuniui važiuoti išlindus per atvirą automobilio langą“, – sako veterinarė. 

Tačiau ji įspėja – akių ligų priežastys gali tykoti kone kiekviename žingsnyje, todėl šeimininko užduotis čia – stebėti šuns veiklą ir bandyti užbėgti tam tikriems įvykiams už akių. Tarkime, nereikėtų šuns leisti arti nepažįstamos katės, nes šios gali užgauti akis nagais. Kartais juokaujama, kad brachiocefalinių šunų augintojai mielai uždėtų savo augintiniui nardymo akinius, nes šie nuolat susitraumuoja atsitrenkdami į įvairius kasdienius objektus“, – šyptelėjo „PetCity“ klinikos gydytoja. 

Svarbu nepamiršti po atostogų pajūryje, po duobių kasimo ar pasivaikščiojimo vėjuotu oru, akis, kaktą, snukį vertėtų gausiai praplauti vandeniu ar specialiomis priemonėmis. Ir nepamiršti, kad nors dažnai akių ir aplink akis esančių audinių ligos atsiranda staiga, veterinarė pataria bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją, gyvūnui turėtų būti atliekama oftalmologinė apžiūra. 

Gydytoja taip pat primena, kad iki birželio 17 d. „PetCity DomusPro“ klinikoje, įsikūrusioje Ukmergės g. 308, Vilniuje, naujai registruotiems klientams veterinarijos gydytojo konsultacija – nemokama! Nepraleiskite progos, patikrinti savo augintinio sveikatą ir pasikonsultuoti su specialistais.