Pūslelinė, dar vadinama herpesu, kamuoja daugybę žmonių – nuo šalčio, karščio, vėjo, saulės ar net streso paaštrėjanti infekcija apie save primena nemaloniomis šlapiuojančiomis pūslelėmis lūpų, nosies, veido srityje. Tačiau šis virusas nesvetimas ir keturkojams – juo serga ir šunys, ir katės. Gera žinia ta, kad gyvūnai jiems būdingu virusu žmonių užkrėsti negali – herpesvirusai yra specifiški kiekvienai rūšiai.
Pūslelinė, dar vadinama herpesu, kamuoja daugybę žmonių – nuo šalčio, karščio, vėjo, saulės ar net streso paaštrėjanti infekcija apie save primena nemaloniomis šlapiuojančiomis pūslelėmis lūpų, nosies, veido srityje. Tačiau šis virusas nesvetimas ir keturkojams – juo serga ir šunys, ir katės. Gera žinia ta, kad gyvūnai jiems būdingu virusu žmonių užkrėsti negali – herpesvirusai yra specifiški kiekvienai rūšiai.
Kaip herpesvirusu užsikrečia šunys ir katės, kokie simptomai būdingi šiai ligai ir kaip ją gydyti apie tai pasakoja „PetCity“ klinikos gydytoja-veterinarė Daiva Jankauskaitė.
Šunų herpesvirusas
Pasak veterinarės, suaugę šunys herpesvirusu užsikrečia oro lašiniu ir tiesioginio kontakto būdu – virusą vieni kitiems perduoda čiaudėdami, kosėdami, net apsiuostydami. Tikimybė užsikrėsti gerokai padidėja ir kergimo metu, jei vienas iš šunų yra sergantis.
„Herpesvirusu užsikrėtę šunys gali nerodyti jokių klinikinių simptomų. Taip pat simptomai gali būti specifiniai – šunys ima kosėti, čiaudėti, atsiranda išskyros iš akių, pažeidžiami lytiniai organai“, – pasakojo D.Jankauskaitė.
Gydytojos teigimu, pūslelinė kai kuriais atvejais gali pridaryti ir rimtesnių sveikatos problemų, ypač jei ja suserga vados besilaukiančios kalės. Tokiu atveju infekcija gali baigtis net abortu ar negyvo vaisiaus atsivedimu.
Norint apsaugoti šuningas kales nuo infekcijos, rekomenduojama jas atskirti nuo kitų šunų likus bent trims savaitėms iki atsivedimo ir dar tiek pat jau atsivedus šuniukų. Specialios higienos rekomenduojama laikytis ir žmonėms – vengti bendravimo su kitais šunimis, dažniau plauti rankas.
„Jei kalė užsikrėtusi, ją sunkiau apvaisinti. O jei vis tik pavyko ir kalė laukiasi, gimdydama arba jau vėliau šuniukus ji gali užkrėsti pūsleline per nosies išskyras“, – paaiškino pašnekovė.
O jei bent vienas šuniukas vadoje pasigavo užkratą, grėsmė pernešti jį kitam sveikam gerokai išauga. D.Jankauskaitės teigimu, maži šuniukai vienas kitam virusą perneša vien būdami šalia. Kita vertus, pūsleline suserga nebūtinai visi – šuniukas gali būti nešiotojas, bet pats nesirgti.
„Pastebėjus vadoje silpnus šuniukus ir patvirtinus pūslelinę, jiems taikoma išskirtinė terapija, šildymas, kai kuriais atvejais – antimikrobinė terapija. Tačiau net ir gydant virusą jauni, 4 savaičių nesulaukę šuniukai, gali lengvai nugaišti. O jei ir pasveiksta, neretai galimi ir išliekamieji reiškiniai – pažeidžiamos akys, inkstai, kepenys, limfmazgiai“, – teigė veterinarė.
Stipriausi klinikiniai simptomai pasireiškia jaunesniems nei 4 savaičių šuniukams – jie tampa silpni, nebenori ėsti, ima cypti, kalei maitinant dingsta čiulpimo refleksas, ima skaudėti pilvą, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda išskyros iš nosies, išmatos tampa geltonos arba žalios spalvos. Taip pat gali nukristi temperatūra, atsirasti traukulių. Vyresni šuniukai simptomus jaučia silpniau, tačiau jiems taip pat gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai, net aklumas.
Svarbu žinoti ir tai, kad virusui būdinga latentinė, slapta, fazė, kai nusilpus imuninei sistemai arba patyrus stresą virusas gali atsinaujinti.
Kačių herpesvirusas
Katės, kaip ir šunys, tai pat serga herpesvirusu. Šio viruso simptomai įprastai pasireiškia ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija – atsiranda čiaudulys, pūlingos išskyros iš nosies ir iš akių, konjuktyvitas, kosulys, seilėtekis, apetito nebuvimas, karščiavimas.
„Simptomai gali tęstis ir kelias savaites, o jei ilgai nepraeina – atsiranda tikimybė, kad išsivystys keratitas, tai yra ragenos uždegimas. Rečiau, tačiau galimi ir įvairūs odos pažeidimai, opos aplink nosį, burną“, – sakė D.Jankauskaitė.
Pasak jos, dažniausiai herpesvirusu serga nevakcinuoti, jauno amžiaus kačiukai, tačiau liga būdinga ir silpną imunitetą turinčioms vyresnėms nevakcinuotoms katėms.
Katės šiuo virusu užsikrečia tiesiogiai kontaktuodamos, taip pat per seiles, nosies, akių išskyras, ėsdamos iš tų pačių dubenėlių, besinaudodamos tomis pačiomis kraiko dėžėmis. „Virusas gyvybingas išlieka 1–2 dienas, todėl sveikam kačiukui atsidūrus patalpoje, kurioje gyveno sergančios katės, taip pat yra galimybė užsikrėsti pūsleline“, – pabrėžia gydytoja.
Užsikrėtusioms katėms ji rekomenduoja taikyti palaikomąją terapiją – vertėtų sugirdyti joms priešuždegiminių vaistų, negailėti imuninę sistemą stiprinančių maisto papildų, vitaminų. „Negydoma liga gali progresuoti, katė gali nustoti ėsti, o dėl antrinės bakterinės infekcijos – išsivystyti plaučių uždegimas, gyvūnas gali net nugaišti“, – įspėjo pašnekovė.
Todėl geriausia prevencijos kovai su herpesvirusu priemonė – vakcinacija. Taip pat reikėtų stengtis sveikas kates atskirti nuo sergančių. Gydytoja primena, kad svarbu ir profilaktinė augintinio apžiūra, kurią veterinarai rekomenduoja augintiniui atlikti bent kartą per metus.
