Gyvūnų širdies ligos: kaip atpažinti simptomus ir kurių veislių atstovai serga dažniausiai?

Gyvūnų širdies ligos: kaip atpažinti simptomus ir kurių veislių atstovai serga dažniausiai?

Visi žinome, kad rūpintis savo širdimi – būtina, tačiau ar dažnas keturkojį draugą turintis šeimininkas susimąsto apie savo augintinio širdelės sveikatą? Tam, kad šuns ar katės širdis būtų stipri, neužtenka aktyvaus gyvenimo būdo, specialistai tikina, kad tam tikras ligas lemia genetika. Ką svarbu žinoti apie galimas ligas ir kaip atpažinti pirmuosius jų simptomus – pataria „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytojas-kardiologas Laimutis Paulauskas.

Visi žinome, kad rūpintis savo širdimi – būtina, tačiau ar dažnas keturkojį draugą turintis šeimininkas susimąsto apie savo augintinio širdelės sveikatą? Tam, kad šuns ar katės širdis būtų stipri, neužtenka aktyvaus gyvenimo būdo, specialistai tikina, kad tam tikras ligas lemia genetika. Ką svarbu žinoti apie galimas ligas ir kaip atpažinti pirmuosius jų simptomus – pataria „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytojas-kardiologas Laimutis Paulauskas.

„Nei šunims, nei katinams gyvenimo būdas neturi įtakos širdies ligų atsiradimui. Gyvūnai tiesiog turi polinkį sirgti tam tikromis ligomis arba ne, o tą paprasčiausia išsiaiškinti atliekant kasmetinius profilaktinius tyrimus“, – kalbėjo L.Paulauskas.

Rizikos grupėje – spanieliai ir taksai

Pasak veterinaro, dirbant klinikoje kasdien tenka susidurti su širdies ir kvėpavimo problemų turinčiais keturkojais. Dažniausiai šunų augintojai kreipiasi dėl mitralinio (dviburio) vožtuvo degeneracijos, auginantys kates – dėl hipertrofinės kardiomiopatijos bei astmos.

„Mitralinio vožtuvo degeneracinė liga – lėtinė širdies vožtuvų liga, kai širdies vožtuvai tampa deformuoti dėl degeneracinių pakitimų ir vožtuvas pasidaro nesandarus. Tai senatvinė širdies vožtuvų liga, kuria serga dažniausiai – 6 metų sulaukę ir vyresni šunys, sveriantys mažiau kaip 20 kilogramų“, – paaiškino L.Paulauskas.

Gydytojo teigimu, nors liga gali sirgti tiek veisliniai, tiek neveisliniai šunys, stipresnį polinkį ligai turi Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, taip pat – taksai, šių veislių atstovams mitralinio vožtuvo degeneracija gali pasireikšti ir ankstesniame amžiuje.

Laiku nustatyti simptomai prailgina gyvenimo trukmę

L.Paulauskas priminė, kad vožtuvo paskirtis – praleisti kraują į vieną pusę: kraujas širdyje keliauja iš plaučių į kairįjį prieširdį, o iš kairiojo prieširdžio – į skilvelį. Skilveliui susitraukus, kraujas patenka į pagrindinę arteriją – aortą. Todėl jei vožtuvas yra nesandarus, susitraukiant skilveliui dalis kraujo patenka į aortą, dalis grįžta atgal į prieširdį ir kraujui grįžtant atgal iš skilvelio į prieširdį, prieširdyje susidaro slėgis. Pasak veterinaro, būtent dėl slėgio padidėjimo šunys, sergantys mitralinio vožtuvo degeneracine liga, ima kosėti, padažnėja jų kvėpavimas net ramybės metu, kartais gali pasireikšti sąmonės netekimas arba staigūs silpnumo epizodai.

„Ligos prevencija – širdies auskultacija. Prieš pasirodant kasmetiniams skiepams įprastai bendrosios praktikos gydytojas paklauso šuns širdies darbo stetoskopu: jei yra girdimas širdies užesys – rekomenduojama kardiologo apžiūra. Liga yra lėtinė, todėl ūžesys dažniausiai atsiranda dar ilgą laiką prieš pasirodant pirmiesiems ligos simptomams. Laiku nustačius ūžesį ir atlikus echoskopinį širdies tyrimą, šuns gyvenimo trukmę galima prailginti iki 60 proc.“, – kalbėjo L.Paulauskas.

Su didelių veislių šunimis yra kiek kitaip – dobermanų pinčeriai, vokiečių bokseriai, airių vilkogaudžiai, niufaundlendai, vokiečių dogai, senbernarai, leonbergeriai, ryzenšnauceriai, amerikiečių kokerspanieliai, lygiaplaukiai retriveriai, mastifai turėtų būti profilaktiškai tiriami kasmet. Pvz.: Dobermanų dilatacinė kardiomiopatija yra širdies liga, kurios pirmuosius ankstyvus pakitimus galima aptikti šuniui jau esant 3 metų amžiaus.

Dobermanas gali turėti ikiklinikinę (asimptominę) dilatacinę kardiomiopatiją ištisus metus ir jaustis kuo puikiausiai, iki kol vieną diena pradeda dusti ir kosėti. Dusulys/kosulys didelės veislės šuniui rodo, jog širdies liga yra gerokai pažengusi, ir kartais gydymas gali net neduoti efekto. Tiriant tokias veisles kas 12 mėn. ir laiku nustačius ankstyvus širdies nepakankamumo požymius, galima žymiai prailginti šuns gyvenimo trukmę ir gyvenimo kokybę. Prasidėjus ligos požymiams, t. y. nustačius pavėluotai, išgyvenamumas vidutiniškai siekia apie 6 mėnesius.

Kačių širdies ligų simptomai apgaulesni

Ne ką rečiau su širdies ir kvėpavimo problemomis tenka susidurti ir kačių augintojams. Pasak specialisto, kačių širdies ligos gali būti įvairios, nors dažniausiai pasitaikanti jų – hipertrofinė kardiomiopatija.

„Priešingai nei sergant mitralinio vožtuvo degeneracine liga, ūžesys pasireiškus hipertrofinei kardiomiopatijai nėra specifinis ligos požymis, todėl nesvarbu ar veterinaras girdi ūžesį, ar ne, katė gali turėti širdies ligą“, – kalbėjo L.Paulauskas.

„PetCity“ klinikos gydytojas pastebi, kad didžiausią polinkį katėms būdingoms širdies ligoms turi britų trumpaplaukiai, škotų stačiaausiai ir nulėpausiai, skudurinukės (ragdoll), Meino meškėnai, Kornvalio reksai ir sfinksų veislės katės. Tiesa, mišrūnai taip pat gali turėti širdies ligų, bet širdies ligomis jie serga rečiau nei veislinės katės.

„Veislines kates, kurios turi didesnį polinkį sirgti širdies ligomis, vertėtų profilaktiškai tirti dėl širdies ligų atliekant širdies echoskopinį tyrimą. Pagrindiniai kačių širdies nepakankamumo simptomai yra padažnėjęs kvėpavimas ir/ar staiga atsiradęs užpakalinių galūnių paralyžius. Kosulys katėms esant širdies nepakankamumui nėra specifinis ir jei pasireiškia, tai tik vėlyvoje širdies nepakankamumo stadijoje.

Išankstinio gydymo kačių širdies ligoms nėra, tačiau nustačius ir pašalinus pirmines jų atsiradimo priežastis, gyvūnų širdies veikla gerokai pagerėja, o kartais net ir grįžta į normos ribas. Vyresnėms nei 6 metų katėms padidėja rizika susirgti lėtiniu inkstų nepakankamumu ir hipertiroidizmu (skydliaukės hormono perteklius) – abi šios ligos kelia kraujospūdį, kuris gali išprovokuoti širdies nepakankamumą“, – pasakojo L.Paulauskas.

Geriausia prevencija – kasmetiniai tyrimai

Kaip prevencinę priemonę tiems, kurie augina vyresnio amžiaus kates, gydytojas L.Paulauskas rekomenduoja kasmet atlikti inkstų (kreatinino ir simetrinio dimetilarginino) bei tiroksino (skydliaukės hormono) tyrimus. Juos atlikti galima bet kurioje klinikoje, turinčioje IDEXX firmos biocheminį analizatorių ir kraujospūdžio matuoklį.

Pradžiugink savo sveikstantį augintinį!