Erkių pernešamos ligos

Pačios erkės ligų nesukelia, tačiau gali pernešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus gyvūnams: pirmuonis ir bakterijas. Siurbdama užsikrėtusio gyvūno kraują, erkė užsikrečia pati. Gyvūnui ar žmogui įsisiurbusi užkrėsta erkė, per kraują perneša užkratą. Erkių pernešamų ligų atvejų dažnumas pastarajį dešimtmetį ženkliai didėja su metais. Pasak epidemiologinių tyrimų, priežastys gali būti: globalinis klimato atšilimas, didėjanti žmonių ir naminių gyvūnų populiacija, gausi migracija tarp šalių.

Skaičiuojamos keturios dažniausios Europoje šio vektoriaus ligos:

  • Babesia spp.  eritrocituose parazituojantys, piroplazma klasės pirmuonys;
  • Anaplasma spp. – viduląstelinės bakterijos;
  • Borellia burgdorferiborelijų genčiai priklausanti spirochetinė bakterija, kitaip vadinama Laimo liga;
  • Ehrlichia canispleomorfinė bakterija, parazituojanti monocituose bei makrofaguose,kitaip vadinama monocitinė erlichiozė;

Visos šios erkių pernešamos ligos pasižymi panašiais ir tuo pačiu skirtingais klinikiniais simptomais, dėl ko, kartais veterinarijos gydytojams yra nemenkas iššūkis parinkti tinkamą diagnostiką ir ligų gydymą;

Babesia spp

Lietuvoje dažniausiai aptinkamas kraujo parazitas yra babesia canis. Šis parazitas yra pernešamas ir perduodamas erkių. Įsisiurbus erkei į šuns odą, ji pradeda maitintis, tad per erkių seiles, piroplazma patenka į šuns kraują. Manoma, kad Babesia canis patenka į kraujotak1 po 24-48 valandų, po erkės įsisiurbimo. Šuns kraujotakoje parazitai patenka į raudonuosius kraujo kūnelius - eritrocitus. Piroplazmos greitai pradeda dalintis, suardydamos raudonuosius kraujo kūnelius ir išlaisvindamos dar daugiau parazitų. Šunys babezioze (ir kitomis erkių pernešamomis ligomis) gali užsikrėsti ir kraujo transfuzijos metu, todėl rekomenduojama atlikti vektorių pernešamų ligų diagnostiką prieš atliekant šią procedūrą.

Klinikiniai simptomai:

  • Vangumas;
  • Karščiavimas;
  • Rudai rausva šlapimo spalva (lyg kava);
  • Padažnėjęs kvėpavimas;
  • Suprastėjęs apetitas;
  • Mažakraujystė;
  • Tačiau neretai, gali pasireikšti ir komplikuota forma: ūmus inkstų nepakankamumas, gelta/hepatopatijos, IMHA (imunohemolitinė anemija), cerebralinė forma.

Diagnostika. Diagnozuojama dažniausiai citomorfologiniu tyrimu t.y. užlašinus kraujo lašą ant stikliuko, nudažius specialiais dažais, raudonuosiuose kraujo kūneliuose nustatoma Babesia canis. PGR tyrimo metodas naudingas tuomet, kada kraujo tepinėlio rezultatai neparodo užsikrėtimo babezia canis patogenais. Papildomai gali būti atliekami morfologinis ir biocheminis kraujo tyrimai nustatyti, bei įvertinti organizmo funkcijas.

Gydymas. Gydymui naudojamas priešnuodis, kuris yra suleidžiamas ir po 7-14 d. kartojamas. Simptominis gydymas paskiriamas individualiai, pagal kraujo tyrimo rezultatus, gyvūno savijautą, ir, jei yra nustatytos koomplikacijos.

Anaplazmozės

Pirmoji A. phagocytophilum infekcija šunims buvo nustatyta 1982 metais, JAV, tačiau bakterija pirmą kartą aprašyta 1932 metais, Škotijoje, kaip ligą aviai sukėlusi Rikettsia phagocytophila. Nuo to laiko kito bakterijos klasifikacija – senesniuose šaltiniuose ši bakterija prisikiriama ehrlichia genčiai, ir buvo skirstoma į E.phagocytophila, E.equi ir žmonių granuliocitinės erlichiozės agentą, tačiau 2001 metais, atlikus molekulinę filogenetinę analizę ir atsižvelgus į visų šių sukelėjų 16S rRNR geno vienodumą, buvo sudaryta nauja klasifikacija, ir visos šios bakterijos pervadintos anaplasma phagocytophilum, o sukeliama liga pavadinta visiems gyvūnams ir žmonėms – granuliocitine anaplazmoze. Visgi manoma, kad dėl nuolat vykstančių genetinių pokyčių, šio sukelėjo klasifikacija vis dar gali kisti.

Anaplazmos inkubacinis laikotarpis trunka 1 – 3 savaites. Nustatyta, kad anaplazmos sukelėjas į gyvūno kraujotaką patenka po 24-48 val. nuo erkės įsisiurbimo.

Klinikiniai simptomai:

  • Letargija (vangumas);
  • Anoreksija;
  • Karščiavimas;
  • Limfadenopatija (limfinių mazgų padidėjimas);
  • Splenomegalija (blužnies padidėjimas);
  • Poliartitas (šlubavimas);

Diagnostika. Granuliocitinė anaplazmozė (A. phagocytophilum) nustatoma naudojant serologinius, mikroskopinius ir molekulinius diagnostikos metodus, tačiau šių metodų tikslumas ir jautrumas skiriasi.  Kolkas vienas tiksliausių šios ligos diagnostikų yra PGR tyrimas (molekulinis diagnostikos tyrimas). Papildomai yra atliekami kraujo tyrimai, kurių pakitimai leidžia įtarti ligą bei įvertinti organizmo būklę.

Gydymas. Patvirtinus granuliocitinę anaplazmoze, paskiriamaa antibiotikų kursas 3-4 savaitėms. Gyvūnų, sirgusių anaplazmoze, antikūnai gali cirkuliuoti keletą mėnesių ar metų, todėl teigiamo antikūnų titro atveju, negalima nustatyti, ar gyvūnas infekuotas ir serga ūmia forma, ar persirgo, ar infekcija persistuoja audiniuose.

Anaplasma phagocytophilum turi svarbią zoonozinę reikšmę ir žmonėms, kadangi A. phagocytophilum gali sukelti žmogaus granuliocitinę anaplazmozę  febrilinę ligą, kuri yra panaši į šunų anaplazmozės infekciją. Praėjus 1 – 2 savaitėms po erkės įkandimo pasireiškia klinikiniai simptomai: nugaros skausmai, karščiavimas, virškinimo trakto sutrikimai.

Šunų boreliozė (Laimo liga)

Ixodes ricinus erkės pagrindinis infekcijos nešiotojas Europoje. Borelioze užsikrečiama per 48 val. nuo spirochetų patekimo į kraujotaką, tačiau klinikiniai simptomai gali pasireikšti tik po keturių savaičių. Šunys ir katės nėra Borrelia burgdorferi rezervuariniai šeimininkai, todėl nekelia pavojaus visuomenės sveikatai, t.y neperneša šios ligos žmonėms. Tačiau iš šunų ar kačių surinktos erkės gali pernešti ligos sukėlėją, todėl erkes reikia atsargiai šalinti, kad užkrėsta erkė neįsisiurbtų ir žmonėms. Dažniausiai klinikiniai simptomai pasireiškia jauniems šunims, nei vyresniems.

Klinikiniai simptomai:

  • Šlubavimas;
  • Letargija (vangumas);
  • Protarpinis karščiavimas;
  • Poliartritas  jauniems šuniukams;
  • PLN (proteinų netekimo nefropatija) 2% serologiškai patvirtintų.

Diagnostika. Serologinis tyrimas – antikūniai prieš Borellia susiformuoja po 3-5 sav. nuo užsikrėtimo Borelija. Šiuo metu vienas plačiausiai naudojamų ir patikimiausių Laimo ligos diagnostinių tyrimų yra C6 ELISA. Kiti tyrimo metodai taipogi galimi, bet nėra tokie tikslūs.

Gydymas. Skiriami antibiotikai mėnesiui. Poliartrito simptomų turintiems šunims, pradėjus skirti antibiotikus, atsakas į gydymą stebimas jau kelių dienų bėgyje. Moksliniai tyrimai rodo, jog ne visiems šunims pavyksta pasveikti po vaistų kurso.

Erlichiozė

Šunims erlichiozę sukelia erlichia canis patogenas. Erlichia canis perneša rudoji šuninė erkė, kurios aktyvus paplitimas yra fiksuojamas Europos šalyse, kuriose klimatas yra šiltesnis. Per 8-20 dienų inkubacinį periodą, patogenai dauginasi šuns monocituose, sudarydami morules. Vėliau jie pasklinda į kepenis, blužnį ir limfmazgius. Tai gali sutrikdyti trombocitų funkciją. Remiantis moksliniais duomenimis, Lietuvoje nėra aptikta rudoji šuninė erkė. Todėl mokslinės statistikos, patvirtinančios molekuliniais diagnostikos tyrimais, erlichia canis užsikrėtimų šunims Lietuvoje nepateikta. Dėl aktyvios gyvūnų migracijos, globalaus atšilimo, mokslinių tyrimų duomenų trūkumo, teigiamų komercinių diagnostinių tyrimų rezultatų, neatmetama, kad užsikrėtimai šunims erlichia canis galimi ir Lietuvoje.

Klinikiniai simptomai:

  • Karščiavimas;
  • Svorio kritimas;
  • Vangumas;
  • Limfadenopatija (padidėję limfiniai mazgai);
  • Splenomegalija (padidėjusi blužnis);
  • Užsitęses kraujavimas rujos metu;
  • Galimi akių pažeidimai (ragenos drumstumas, vidinių akies sluoksnių uždegimai);
  • Galimas vėmimas, viduriavimas.

Diagnostika. Atliekami kraujo morfologinis tyrimas, vidaus organų echoskopija, citomorfologinis tyrimas, komerciniai greitieji testai, molekulinis tyrimas.Tiksliausiu ligos įrodymu yra  PGR tyrimas.

Gydymas. Paskiriamas 28 dienų antibiotikų kursas.

Prevencija. Prevencijai dažniausiai naudojami akaricidiniai cheminiai junginiai, kurie naudojami išoriškai (permetrinas, amitrazė, fipronilis, imidaklopridas ir kt.). Komercinių farmacijos kompanijų preparatai gaminami įvairiomis formomis: lašinamų tirpalų, aerozolių, kramtomų tablečių, antkaklių pagrindu. Šie medikamentai pasižymi atbaidančiu ir erkes žudančiu poveikiu ir užkerta kelią patogeno patekimui į organizmą.

Visapusiškai pasirūpink savo augintinio sveikata! Rodyti visus