Šuniukas pakeliui? Vengrų vižlą auginančios šeimininkės patarimai dėl pirmojo kraitelio

Esate apmąstymuose, jog norėtumėte įsigyti šunį? O gal mažasis keturkojis jau praktiškai pakeliui į jūsų šeimą? Bet kuriuo atveju, galiu lažintis, jog pradinio šuns kraitelio pirkimas jums kelia nemažai apmąstymų.

Nors niekada nesilaukiau ir neturiu vaikų, spėju, jog pats pasiruošimo procesas prieš įsigyjant šunį yra panašaus principo: tie šuniukų daiktai kelia tokį žavesį! Atrodo, ir vienas gražu, ir kito noriu, bet reikia ir trečio! O kur dar reklamos ir tas nuostabus pasaulis „Instagrame“.

Jau daugiau nei metus auginu vengrų vižlų veislės kalytę Donną. Tad praėjo tikrai pakankamai laiko, kad galėčiau blaiviai įvertinti, kurie daiktai mums tikrai pravertė. Kita vertus, Donna mūsų namuose atsirado dar ne taip seniai, todėl pirmuosius apsipirkimus puikiai prisimenu.

Taigi šiame straipsnyje pasidalinsiu savo asmeniniais patarimais, kokie esminiai daiktai yra būtini mažo šuniuko auginime.

Pavadėlis ir antkaklis – nesusiviliokite tik gražiomis spalvomis

Šie pirkiniai kiekvienam iš jūsų yra akivaizdūs, tačiau pirmu numeriu juos į šį sąrašą įtraukiau dėl pačios paprasčiausios priežasties: tarp itin didelio pasirinkimo „šviežiam“ šuns šeimininkui kartais yra gana sunkoka išsirinkti tinkamą.

Jeigu parsivežate šuniuką jauniklį (2-3 mėn.) patarčiau rinktis medžiaginį, minkštą antkaklį. Rinkoje yra įvairiausių nuostabaus grožio antkaklių: odinių, pintų, guminių. Visgi jaunas šuniukas yra gležnas bei trapus, todėl rekomenduočiau pirkti malonų, platų, jokiu būdu nekietą antkaklį. Dar kas svarbu – mums labai pravertė tai, jog antkaklio dydis labai nesudėtingai reguliavosi. Su tokiais augimo tempais, nebūtume spėję kaskart pirkti naujo.

Kalbant apie pavadėlį, šunų elgsenos ekspertai rekomenduoja įsigyti paprastą medžiaginį pavadėlį. Aš patarčiau rinktis šiek tiek ilgesnį, kad galėtumėte nesudėtingai užsiimti dresūra.

Daugelis šeimininkų susigundo „Flexi“ pavadėliais. Ir taip, jie – iš ties nuostabūs, tačiau „iki jų reikia užaugti“. Pamenu, kai su keturių mėnesių Donna keliavome į dresūros mokykla, trenerė nerekomendavo jauniklio dresūrai rinktis „Flexi“: mažylis su tokiu pavadėliu nejaučia kontrolės, turi per daug laisvės ir taip gali išsivystyti nekokie jo vaikščiojimo su pavadėliu įpročiai. Todėl rekomenduoju puikiai išdresiruoti šunį su paprastu medžiaginiu pavadėliu, o tik tada pereiti prie automatinio (jeigu yra poreikis).

Narvas – bus naudingas tik tinkamai pratinant

Vienas svarbiausių ir mums labiausiai pasiteisinusių pirkinių yra specialus narvas. Mes įsigijome XXL dydžio (121 x 76 x 82 cm) narvą. Kadangi Donna – vidutinės veislės šuo, norėjome, jog ji jaustųsi ten pakankamai komfortiškai.

Visgi ne visuomet itin didelis narvas yra geras pasirinkimas, ypač jaunikliui. Reikėtų labai kruopščiai įsivertinti (galbūt netgi pasikonsultuoti su veisėju, dresuotoju arba pardavėju) dėl labiausiai tinkamo dydžio narvo, nes per didelis narvas gali sukelti tam tikras šuniuko elgsenos problemas: pavyzdžiui, šlapinimąsi.

Kita vertus, narvas tikrai negali būti per mažas: priimtos tokios taisyklės, jog šuo narve privalo turėti pakankamai vietos išsitiesti, atsigulti, atsistoti, apsisukti. Turėkite omenyje, jog šios rekomendacijos yra nustatytos suaugusiam šuniui, todėl prieš pirkdami apgalvokite, kiek jūsų keturkojis galėtų augti.

Rekomenduoju nepagailėti pinigų ir investuoti į šį pirkinį: kad ir kokie mieli atrodo mūsų šunyčiai, jie turi tiek galios, apie kurią mes net nenutuokiame. Todėl tvirtas ir kokybiškas narvas yra privalu siekiant užtikrinti keturkojo saugumą.

Nuoširdžiai rekomenduoju skirti daug laiko ir pasidomėti, kaip reikėtų tinkamai pratinti šunytį prie narvo. Daug informacijos galima rasti YouTube arba Facebook gyvūnų mylėtojų grupėse. Visgi daugiausiai išlošite kreipęsi į šunų elgsenos specialistus.

P.S. nors Donnai jau 1 metai ir 4 mėnesiai, narvą kuo puikiausiai naudojame iki šiol.

Prasmingi ir ilgaamžiai žaislai

Trečią vietą šiame sąraše skyriau žaislams. Nors jie neatrodo pirmojo būtinumo prekė, visgi iš savo patirties galiu pasakyti, jog kai kurie mums be galo pravertė.

Bene daugiausiai liaupsių ir nuoširdžiausių rekomendacijų galėčiau skirti „Kong“ žaislams. Be viso to, jog jie labai kokybiški ir mano vižlo dantims neįkandami (vieninteliai žaislai, kurių Donna nesunaikino), man Kong‘ai labai pagelbėjo pratinant šunį prie narvo ir atsiskaitinėjant universiteto darbus nuotoliniu būdu.

Didelė dalis šių žaislų yra skirti lėtam valgymui. Ką tai reiškia? Juose galima prikimšti maisto, užšaldyti (jeigu yra poreikis) ir duoti šuniui laižyti. Tai – ypač puikus užsiėmimas pratinant šunį būti vieną namuose.

Vertinu šio prekinio ženklo žaislus ir dėl plataus pasirinkimo. Pati guma, iš kurios jie pagaminti, yra skirtingo storio: mažam 2-3 mėnesio šuniukui rekomenduoju rinktis žydrus arba rožinius „Kong“ – jie pakankamai minkšti, todėl bus nesudėtinga keturkojui perprasti žaidimo specifiką. Jeigu matote, jog jūsų augintinis ne pėsčias ir pakankamai greitai mokosi, tikrai galite ir iškart įsigyti „Kong Classic“ – raudonos spalvos žaislą. 

Pamenu, jog pirmomis dienomis Donna nesuprato, kas tas kongas ir kaip jis valgomas. Todėl nerekomenduočiau iškart pulti šaldyti maistelio. Pradžioj įberkite kelis grūdelius sauso maisto ir leiskite augintiniui jį „sumedžioti“ pačiam! Taip jis patirs palaimą, tad po to gebės „iškrapšyti“ ir sudėtingesnį grobį.

Be viso to, jaunėliui tikrai bus įdomūs virviniai bei cypsintys žaislai – todėl rekomenduoju įsigyti ir vieną kitą tokį.

Guolis – nebūtinai pats brangiausias

Tarp savo draugų tikrai žinau tokių, kurių šunims guolio nė neprireikė – čia labiau kalba eina apie ilgaplaukius šiaurės šunis, turinčius tankę pavilnę. Visgi daugeliu atveju guolis yra tikrai svarbi prekė, vien todėl, kad šuo įprastų turėti savo asmeninę erdvę (net jei ir nenaudojate narvo).

Mano asmeninė patirtis rodo, jog itin brangaus guolio iš pat pradžių nederėtų pirkti. Dygstant dantims mano šuo ne vieną jų „sutaršė“. O ir kiek kitokių „avarijų“ tame guolyje būta... Be to, šunys labai intensyviai auga, todėl ir pirmojo guolio dydis ilgainiui gali nebetikti.

Keturkojui ūgtelėjus tikrai verta investuoti į gerą, jūsų augintinio poreikius atitinkantį guolį, kurių yra pačių įvairiausių: kietesnių, minkštesnių, su paaukštinimu nuo žemės, stogeliu. Pažinę savo šunį, tikrai žinosite, koks jam patiks labiausiai.

Purškikliai – mažesniems „avarijų“ nuostoliams

Nors maži šuniukai yra labai mieli padariukai, jie paprastai yra tikri „nevaliukai“. Ir tai ne eilėraščio pirma eilutė, o tikra realybė. Nežinau atvejo, jog 2-3 mėnesių keturkojis visus savo reikalus atliktų tvarkingai lauke (o ir trečio skiepo reikia sulaukti norint reguliariai vaikščioti į lauką). Todėl pirmu numeriu rekomenduoju įsigyti kvapus ir nešvarumus naikinančią priemonę, kuri būtų skirta specialiai šunų „dovanėlėms“ valyti. Tikrai pravers.

Be abejo, jums gali reikėti ir palučių. Nors dėl jų yra kontraversiškų nuomonių: vieni teigia, jog palutės gerai, kiti sako, kad šunį pratinant reikalus atlikti ant palučių, jis po to palutėmis laiko ir kitus paviršius: kilimus, sofą, lovą... Tad kviečiu Jus pasidomėti daugiau ir patiems nuspręsti, naudosite palutes ar ne.

Šampūnas, žirklės, šukos – prie grožio ritualų pratinkite nuo mažumės

Kita prekė, kurią tikrai vertėtų įsigyti, tai mažyliams skirtas šampūnas. Parsivežus iš veislyno ar gyvynų globos organizacijos, dažnu atveju šuniuką reikia išmaudyti, todėl rekomenduoju iškart turėti kuo natūralesnės sudėties šuniukų šampūną.

Nagams kirpti skirtos žnyplės (beje kai kurie naudoja specialiai šunų nagams skirtas elektrines dildes).Tikrai rekomenduoju keturkojui pradėti kirpti nagus nuo mažumės. Nesvarbu, jog tie nagai minkšti, trumpi ir vos matomi, paties kirpimo ritualo savo šunį turėtumėme mokyti nuo pat pirmų dienų mūsų namuose.

Tačiau jeigu nesate užtikrinti ir bijote kirpti savo augintiniui nagus, rekomenduoju kreiptis į profesionalus - veterinarijos gydytojus arba groomer'ius, kurie padarys tai už jus.

Mažyliui su tankiu kailiu taip pat reikės kokybiškų šukų. Kadangi pudelių, jorkšyro terjerų ar samojedų kailio struktūra skiriasi, šukas reikėtų rinktis atsižvelgiant į savo augintinio kailį.

Dubenėliai – nepamirškite įsigyti ir kelioninio!

Tai dar viena itin svarbi prekė, kurią privalu turėti parsivežus augintinį namo. Rinkoje yra pačių įvairiausių dubenėlių: plastmasinių, keramikinių, metalinių, su stovais, neslystančiu pagrindu, pakeliamų, kelioninių.

Pasitarę su specialistu, tikiu, jog tikrai atrasite jums labiausiai tinkančius ir patinkančius. Aš asmeniškai turiu silpnybę dailiems keraminiams arba dekoruotiems metaliniams dubenėliams, nes jie ne tik kad būna tvirti ir saugūs šuneliui, bet dažnu atveju yra ir be galo gražūs bei stilingi.

Beje, dar viena prekė, kuri man itin pravertė auginant Donną, tai kelioninis dubenėlis, pagamintas iš silikono. Jūs nepatikėsite, bet normalaus dydžio dubenėlis man telpa į visiškai mažyti rankinuką! Viskas dėl to, jog jis kompaktiškai susilanksto. Todėl vaikščiodama mieste su šunimi, galiu niekada nesukti galvos dėl to, kur jam atsigerti.

Kamera. Pasitarnaus, kai šunį paliksite vieną

Nesvarbu, naudosite narvą ar nuspręsite, jog jūsų šunytis puikiai gali išsiversti ir be jo, natūralu, jog vieną dieną teks jį palikti namie vieną. Nors pats pratinimo būti atskirai procesas yra ilgas ir reikalaujantis daug pastangų (apie tai kituose straipsniuose), kamera ypač bus naudinga stebint šuniuko būseną ir siekiant išvengti įvairių nuostolių.

Priemonės, užtikrinančios saugią kelionę automobilyje

Mažylį iš veislyno arba gyvūnų globos organizacijos, ko gero, parsivešite automobiliu, todėl rekomenduoju iš anksto apgalvoti, ko gali Jums prireikti saugiai jo kelionei. Aš iš savo patirties rekomenduoju jau nuo pat mažų dienų augintinį pratinti važiuoti ten, kur jis turės būti ir suaugęs. Saugiai kelionei užtikrinti yra įvairiausių priemonių: kokybiški boksai (transportavimo dėžės), kelioniniai krepšiai, saugos diržai, prisisegantys prie antkaklio ar petnešų, specialūs narvai. Tikiu, jog atsižvelgę į savo automobilio tipą bei šuns dydį iš šių variantų rasite sau labiausiai priimtiną.

Pabaigai. Mažiausiai kelis daiktus šiame sąraše tikrai papildysite priklausomai nuo šunyčio veislės, dydžio bei individualių poreikių.

Pavyzdžiui, tokios prekės kaip maistas, įvairūs skanėstai bei medikamentai (kaip antai apsauga nuo erkių) turėtų būti perkami būtinai pasitarus su veterinarijos gydytoju, todėl į šį sąrašą jų neįtraukiau.

Ir paskutinė mintis nuo manęs. Patirtis su vengrų vižlų veislės kalyte Donna padiktavo man kiek kitokį požiūrį į gyvūnų prekes. Taip, ruošiantis naujo šeimos nario atėjimui norisi pirkti viską, bet aš rekomenduoju remtis principu, jog svarbu kokybė, o ne kiekybė. Rinkitės tvarias, kokybiškas prekes savo mažyliui ir aiškiai apsibrėžkite savo poreikius.

Ak, tai juk toks malonumas, kad netgi šiek tiek Jums pavydžiu.. Pasimėgaukit!

 

Su meile,

PetCity draugės - Salomėja Galdikaitė ir Donna Primadonna