Itin lietingas ir vėjuotas ruduo grasina ne tik mūsų, bet ir keturkojų sveikatai. Veterinarų teigimu, šunys taip pat gali peršalti, o dėl nuolatinės drėgmės lauke jie suserga tarpupirščių arba odos dermatitu. Jei staigiai paspaudžia šaltukas, keturkojus gali suimti toks pats, kaip ir mus, nervų šaknelių uždegimas. Gyvūnų priežiūros centro „Pet City“ veterinarijos klinikos gydytoja Birutė Petraitytė pasakoja, iš kokių požymių šias ligas reikėtų atskirti ir kaip elgtis.
Balų sezonas – nusausinkite kojas kaskart grįžę
„Atėjus rudens sezonui dažniausiai prasideda visos su oda susijusios problemos. Prasideda tarpupirščių dermatitas, nes šuns pėdos dažniausiai nuolat mirksta, kai jį vedžiojame. Parėjus iš lauko jas reikia kruopščiai nusausinti. Iš ko atpažinti šią ligą? Kai pėdos bei tarpupirščiai išbrinksta, parausta, šuo jas dažnai laižosi (beje, laižymas dar labiau pablogina situaciją)“, – sakė veterinarijos gydytoja. Jei pastebite B. Petraitytės minėtus požymius, reikėtų skubiai kreiptis į veterinarus.
Kaip nuo šios ligos apsisaugoti?
Veterinarijos gydytoja sako, kad egzistuoja specialūs vaškai šunų pėdutėms, padengiantys odą lengvu, neperšlampamu sluoksniu. Jei tai veislinis šuo – atkreipkite dėmesį, kaip ši veislė auginama toje šalyje, iš kurios ji kilusi? Kokiomis sąlygomis šie šunys yra įpratę gyventi? Jei šuns kailis plonesnis, jis nėra labai tankus – reikėtų bent jau lietpalčio. Tarpupirščių dermatitu ypač rizikuoja susirgti šunys, kurių tarpupirščiuose – ilgi kailio kuokštai. Kailyje kaupiasi drėgmė ir oda sudirgsta. šiuo atveju efektyviausia būtų ne kuo nors tepti pėdas, o tiesiog patrumpinti kailį aplink jas. „Kita problema – kai sušlampa pats kailis. Jei šuns kailis po pasivaikščiojimo lauke nėra tinkamai nusausinamas – gali atsirasti egzemos. Jos dažniausiai atsiranda galvos srityje, kirkšnyse, pažastyse, vietose, kur kailis tankesnis“, – perspėjo veterinarė. Mėginti šlapią šunį išdžiovinti plaukų džiovintuvu reikia atsargiai. Augintinis gali perkaisti, bet jei labai skubate, džiovinkite iš tolimesnio atstumo, įjunkite žemiausio galingumo džiovinimą.
„Nuo plaukų džiovintuvo gali atsirasti odos pleiskanojimų. Beje, labai svarbus patarimas – nemaudykite šuns su šampūnu kiekvieną kartą! Užtenka nuplauti kailį vandeniu, o šampūną naudoti tik kai suintensyvėja augintinio kvapas arba ant kailio daug purvo. Antraip šampūnas nuplaus odos natūralų riebalinį sluoksnį“, – sakė B. Petraitytė. Į šiuolaikinius šampūnus dedami kvapikliai, įvairios cheminės priemonės, kurios sausiną odą, nuplauna apsauginį odos sluoksnį. Taigi šunį, jei tik įmanoma, reikėtų po pasivaikščiojimo lauke nuplauti tik vandeniu. Šampūną naudokite gal kartą ar du per mėnesį.
O gal nuo minėtų ligų išgelbėtų trumpa „šukuosena“ rudens sezonui?
B. Petraitytė iš dalies sutinka, kad tai būtų racionalus sprendimas. „Tik nenukirpkite labai trumpai, nes stipriai patrumpinus kailį šaltuoju sezonu gali ištikti kita problema – nervų šaknelių uždegimas“, – sakė B. Petraitytė. Ar jiems šalta? Beje, kada paskutinį kartą pasijutote, jog jums „susuko nugarą?“ Pasirodo, nervinių šaknelių galūnėlių uždegimas kankina ne tik mus, bet ir keturkojus. Tarpupirščių dermatitu ypač rizikuoja susirgti šunys, kurių tarpupirščiuose – ilgi kailio kuokštai. Kailyje kaupiasi drėgmė ir oda sudirgsta. „Jo požymiai: šuo negali užšokti ant sofos, sunkiai lipa laiptais“, – vardijo B. Petraitytė. Beje, tokios bėdos šunis užklumpa ir vasarą, kai, pavyzdžiui, su šeimininkais išsimaudžius ežere vėjuotą dieną, augintinis išlipa šlapias ir ilgiau būna lauke.
Ar nuo šio negalavimo apsaugotų striukė ar pūkinė liemenė, kuria kartais aprengiami keturkojai? Kaip apskritai išsiaiškinti, ar šuniui lauke šiandien bus šalta?
„Jei tai veislinis šuo – atkreipkite dėmesį, kaip ši veislė auginama toje šalyje, iš kurios ji kilusi? Kokiomis sąlygomis šie šunys yra įpratę gyventi? Jei šuns kailis plonesnis, jis nėra labai tankus – reikėtų bent jau lietpalčio. Kai kurie šunys nuo pat mažų dienų auginami namuose, šiltomis sąlygomis ir retai išvedami į lauką. Jie net tuštinasi ar šlapinasi namuose. Tokį augintinį žiemą prie minusinės temperatūros išvedus į lauką, vėliau veterinarams būtų darbo. Tai daugiau aktualu mažų, nykštukinių šunų veislėms“, – sakė pašnekovė. Ji priminė, jog šunys taip pat serga ir peršalimu, ir bronchitu, taip pat kosėja, teka išskyros iš nosies (kankina sloga). „Geriausia pastebėjus tokius požymius jų „neužleisti“ ir pasirodyti veterinarui. Tokios ligos gali pereiti ir į plaučių uždegimą“, – sakė B. Petraitytė.
Veterinarijos gydytoja primena, kad iki šalnų dar reikia saugotis ir erkių – vasara baigiasi mums, o ne joms. Todėl jei vasaros sezono metu naudojote įvairias apsaugines priemones (tepėte kailį atbaidančiomis priemonėmis), jas reikėtų naudoti ir toliau, iki temperatūra tampa minusinė. „Sergančių erkių sukeltomis ligomis padaugėja šiuo metų laiku ir pavasarį. Mat erkės, besiruošdamos žiemojimui, miegui būna itin aktyvios – reikia prikaupti atsargų, o pabudę taip pat skuba pasimaitinti“, – teigė pašnekovė.
Kalbant apie šunis, gyvenančius lauke, voljere, B. Petraitytė sako, jog jiems turi būti įrengta šilta erdvė, neužpučiama vėjo ir neužlyjama lietaus. Žiemos metu būdą ar kitokį guolį galima apšiltinti apšiltinimo medžiagomis. „Pet City“ vienoje vietoje, prekybos centre „Nordika“ siūlo ir gyvūnų kirpimo, ir veterinarijos paslaugas, ir gyvūnų prekių parduotuvę.
©PetCity klinika, Vet.gyd. Birutė Petraitytė
