Nuodai šunų aikštelėse ir kiemuose: kaip apsisaugoti nuo blogiausio scenarijaus?

Nuodai šunų aikštelėse ir kiemuose: kaip apsisaugoti nuo blogiausio scenarijaus? „Būkite atsargūs! Šįryt mūsų rajone, tiesiog kieme radome primėtytų neaiškios kilmės mėsos gabalų, kuriuose, panašu, jog yra žiurknuodžių!“ – apmaudu, bet panašius įrašus socialinių tinklų grupėse vis dažniau mato keturkojų šeimininkai. Būtent tokiu būdu žmonių tarpusavio konfliktai pereina į aukštesnį lygį, kuomet kenčia visiškai nekalti mūsų augintiniai. Deja, bet pasitaiko ir atvejų, kuomet suėdę tokių nuodų šunys miršta lėta ir skausminga mirtimi.

Dėl viešumo ir greitos informacijos sklaidos socialinėje medijoje apie šias problemas sužino vis didesnė žmonių dalis ir tai kai kuriais atvejais padeda užbėgti nelaimei už akių. Mes tikime, jog edukacija ir garsus kalbėjimas gali apsaugoti ir jūsų augintinius, todėl šiame straipsnyje išsamiai papasakosime apie apsinuodijimo atvejus: kaip elgtis, jeigu jūs įtariate kažką negero, ir ką daryti siekiant išvengti tokios nelaimės?

Po nekalto vakarinio pasivaikščiojimo – mėnuo gydimo

Pirmoji mūsų pašnekovė Justina M. sutiko pasidalinti istorija, kaip jos mišrūnė Kimchi per plauką išsikapstė nuo mirties:

„Spėju, jog nuodus ji suvalgė vakarinio pasivaikščiojimo metu – buvo vėlyvas lapkritis, tamsu. Ne iškart pastebėjau, jog kažkas negerai, tačiau vakare ji pradėjo vemti, visą naktį kankinosi „grojančiu“ pilveliu, ryte vėl vėmė, bet praktiškai jau tik vandeniu.

Tą patį rytą prieš darbą kreipėmės į veterinarijos kliniką. Ten atliko kraujo tyrimus. Veterinaras sakė, jog „atsisako kepenys“... Buvo ir begalė kitų problemų, kurių per visus tuos siaubus nebeprisimenu. Klinikoje pastatė lašelinę –  turėjau šunį palikti visai dienai nusiteikiant, jog pabūti gali tekti ir ilgiau.“

Justina pasakoja, jog kalytė buvo prijungta prie lašelinės praktiškai visą mėnesį, o kartkartėmis šeimininkei netgi atrodydavo, jog šuo pasiduoda: „Beveik iki Kalėdų  kasdien ir lašinom. Buvo geresnių dienų, buvo prastesnių... Ir su apetitu turėjome bėdų, o mūsu Kimchi ir taip nevalgi. Kai kuriomis dienomis atrodė, kad pasiduoda šuniukas… Galiausiai, mūsų veterinarė išsigando, jog negerėja, tad išsiuntė papildomiems tyrimams.“

„Po mėnesio intensyvaus gydymo, sekė specialus maistas, papildai, nuolatinis sveikatos būklės palaikymas. Kol sugrįžome į normalų gyvenimą, užtruko apie porą mėnesių tai tikrai“, –  dalinasi savo patirtimi Justina.

Mergina sako, jog šis laikotarpis kainavo tiek finansiškai, tiek emociškai: „Veterinarinių išlaidų buvo apie 500 eurų... Na tikrai negaila dėl mylimo šeimos nario. Bet kur visi vėlavimai į darbą, nervai, ašaros, jaučiau didelę neteisybę. Džiaugdavausi kiekviena jos išdaiga, nes maniau, jog bet kurią akimirką gali būti viskas.“

Justina pataria susidūrus su panašia situacija nedvejoti ir iškart kreiptis į veterinarą: „Viduriavimas, vėmimas, vangumas, apetito praradimas… Pastebėjus šiuos simptomus siūlau nedelsti.“

Šunis greitai pavyko pravimdyti, bet žalos pridaryta sočiai

Kita mūsų kalbinta pašnekovė australų aviganių veislyno „Skraidančios ausytės“ savininkė Aurelija Grivickaitė pasakoja, jog vienos viešnagės sodyboje metu dvi jos kalytės vardu Kuba ir Indy suvalgė žiurknuodžių.

„Pastebėjome iškart ir dėl to nedelsiant sureagavome. Nors šunys buvo pravimdyti po 15 minučių, tiek užteko, kad nuodai padarytų pakankamai žalos. Atsistatymas tikrai nebuvo greitas“, – pradeda pasakojimą mergina.

„Kaip pamenu dabar, viskas nutiko staiga. Tik pastebėję, jog šunys suvalgė nuodų, nieko nelaukdami iškart pradėjome bandyti juos vimdyti – kišom pirštus (nors šunys priešinosi ir kandžiojo rankas), galiausiai turėjome šiek tiek vandenilio peroksido, sugirdėm. Tačiau kiekis buvo per mažas, kad prasidėtų intensyvesnis vėmimas“, – prideda veislyno savininkė.

Šunų šeimininkė pasakoja, jog jie tuo metu buvo kone 110 kilometrų nuo Vilniaus, o artimiausios veterinarijos klinikos jau nebedirbo: „Teko priimti sprendimą kuo skubiau vykti į Vilnių. Per 15 minučių atsidūrėme artimiausiame miestelyje ir karštligiškai ieškojome vandenilio peroksido. Parduotuvės kasininkė pasiūlė sušerti rupią druską, kad prasidėtų vėmimas. Iškart visiems sukišome po dvi geras saujas, kol galiausiai jie išsivėmė.

Du iš trijų šunų išvėmė nuodus. Pakeliai jau buvo prakąsti, tad žala jau prasidėjo. Po 45 minučių buvome Vilniuje, veterinarijos centre. Merginoms buvo pastatytos lašelinės, paimtas kraujas rodė vidinį kraujavimą. Pagrindinis priešnuodis tokiu atveju yra vitaminas K, tad iškart buvo suleista jo. Šį vitaminą šunims reikėjo vartoti dar 2 savaites.“

Kaip prisimena Aurelija, per nupasakotą laikotarpį šunims du kartus buvo statytos lašelinės, reikėjo gerti vitaminą C ir K. Pats imunitetas neatsistatė net 3 mėnesius, o vienam iš šunų pasireiškė gastritas.

„Emocinė būklė buvo siaubinga, juk vos nepraradome savo mylimų augintinių... Visgi džiaugiamės, kad pavyko pravimdyti šunis – nuodai neištirpo pilnai ir nepažeidė dar kokių vidaus organų. Nuodai – lėta mirtis. Jie pradeda po truputį viską naikinti, deja, nepagydomai, todėl reikia kuo skubiau reaguoti“, –  teigia A. Grivickaitė.

Veterinarijos gydytoja: vandenilio peroksidas – tinkama pirmoji pagalba

Kaip jau rašėme prieš tai, su žiurknuodžiais susidūrusi pašnekovė Aurelija pirmajai pagalbai ieškojo vandenilio peroksido. Mūsų kalbinta „PetCity“ veterinarijos klinikos gydytoja Viltė Liaugminaitė taip pat pataria vaistinėlėje turėti šios priemonės atsargų:

„Jei šeimininkas pamato, kad jo augintis kažką suvalgė lauke – geriausia sugirdyti vandenilio peroksido ir laukti kol gyvūnas išvems skrandžio turinį. Tai reikėtų padaryti kaip įmanoma greičiau, bent per pirmąsias valandas. Jei patiems namuose to atlikti nepavyksta – rekomenduojame atvykti pas veterinarijos gydytoją apžiūrai bei vimdymui.“

Tačiau šeimininkai ne visuomet pastebi įvykį, todėl labai svarbu žinoti tolimesnius galimus simptomus. Štai, „PetCity“ veterinarijos klinikos gydytoja dalinasi jais:

„Pirmieji simptomai paprastai būna pasunkėjęs kvėpavimas, letargija, susilpnėjęs pulsas, šviesios gleivinės, atsiradusios kraujosruvos, kraujavimas iš nosies, burnos, iš virškinamojo trakto, juodos išmatos, vėmimas su krauju.“

Įrodyti, jog sveikata sutriko dėl nuodų, yra sunku

Visiškai tikslių tyrimų, kurie parodytų, jog šuns sveikata sutriko būtent dėl žiurknuodžių ar kitų medikamentų, praktiškai nėra. Visgi kaip teigia mūsų kalbinta veterinarijos gydytoja, tam tikri specifiniai tyrimų požymiai leidžia įtarti jų padarytą žalą:

„Jei gyvūnas suėda žiurknuodžių, iš pradžių jokių simptomų galite nepamatyti, tačiau vėliau sutrinka vitamino K sintezė, dėl to sutrinka krešėjimo faktoriai ir prasideda nekontroliuojamas kraujavimas iš įvairių kūno vietų į kūno ertmes. Toks simptomas yra gana specifinis ir jam atsiradus, tikrai galima įtarti, kad buvo apsinuodyta žiurknuodžiais. Atliekami kraujo krešėjimo tyrimai, kad būtų įsitikinta, ar kraujo krešėjimo funkcija yra nesutrikusi. „PetCity“ veterinarijos klinikos Vilniuje yra aprūpintos šiais specializuotais kraujo krešumo analizatoriais, todėl veterinarijos gydytojai gali greitai nustatyti ar augintinio kraujo krešumas yra sutrikęs.

Jei gyvūnas suėda kažką iš medikamentų, specifinių simptomų dažniausiai nebūna. Gali pasireikšti vangumas, apatija, padidėjęs seilėtekis (hipersalivacija), virškinamojo trakto sutrikimai ir kt. Tokie simptomai nėra specifiniai ir tiksliai pasakyti, kad gyvūnas suėdė nuodų, sunku.“

Žiurknuodžiuose esančios veikliosios medžiagos sukelia vidinį kraujavimą

Nors tikrai dažnu atveju dėl greitos šeimininkų reakcijos pavyksta išgelbėti šunį ir netgi pilnai atstatyti jo sveikatą, pasitaiko ir liūdnų mirties atvejų – paprastai juos sukelia organizme prasidėjęs vidinis kraujavimas.

„Žiurknuodžiuose esančios veikliosios medžiagos paveikia organizme kraujo krešėjimo faktorius. Kraujo krešėjimas sutrinka, todėl kraujuoti gyvūnas gali į bet kurią kūno vietą – į krūtinės ertmę, pilvą, sąnarius. Atsiranda hematomos, petechijos. Gali prasidėti traukuliai, parezė ir, deja, ištikti mirtis“, – pasakoja V. Liaugminaitė.

„PetCity“ veterinarijos klinikos gydytoja teigia, jog paprastai žiurknuodžiai arba nuodingi medikamentai gali būti įvairių spalvų miltelių, tablečių, pastos pavidalo.

Tiesa, kaip yra tekę matyti socialinių tinklų grupėse, neretai tokios tabletės ar milteliai yra sumaišomi su mėsa –  todėl taip ir vilioja keturkojus paragauti. Savo ruoštu rekomenduojame šunis vedžioti su pavadėliu, visuomet stebėti, ką gyvūnas uosto ar nieko neėda. Jeigu jūsų augintinis yra linkęs ragauti viską, ką randa ant žemės, patartume pasivaikščiojimų metu naudoti antsnukį.

„Palik“ komandos svarba

Dar viena prevencinė priemonė – tai gera šuns dresūra, o jeigu konkrečiau – komanda „Palik“, „Mesk“, „Spjauk“. Ji pravers ne tik susidūrus su nuodais, bet ir kasdieniniame jūsų gyvenime.

Šiame vaizdo įraše rasite patarimų, kaip išmokyti šunį komandos „Palik“

Bet kokią turimą informaciją rekomenduojama perduoti policijai

Kaip ir minėjome straipsnio pradžioje, deja, bet pasitaiko tyčinių nuodijimo atvejų šunų žaidimų aikštelėse ar daugiabučių kiemuose. Tiesa, neretai keturkojų šeimininkai dėl didelio išgąsčio ir susikoncentravimo į gyvūną pamiršta kreiptis į policiją. Teisėsaugos nepamiršti reikėtų ir tais atvejais, kuomet niekas nenukentėjo, o tiesiog randate nuodus minėtose vietose. Tik mūsų visų pilietiškumas gali užkirsti kelią tolimesnėms nelaimėms.

Apie tai, kaip elgtis tokiais atvejais, uždavėme klausimus ir Policijos Departamento Komunikacijos skyriaus atstovams:

Visų pirma, ar gali žmogus kreiptis į policiją jeigu pastebėjo kieme primėtytus kaip įtariama nuodus?

Jei žmogus pamatė kieme išmėtytus nuodus, tuomet galima kreiptis į policija. Tokiu atveju būtų aiškinamasi, ar tai nuodai ir ar jie primėtyti tyčia (norint kažkam pakenkti). Tai gali būti ir pvz. nuodai graužikams naikinti.

Kokia atsakomybė gresia žmogui, kuris daugiabučio kieme, šunų aikštelėse mėto nuodus šunims?

Atsakomybę galima būtų įžvelgti už veiką, numatytą ANK 346 str. Tai gali būti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.

Ar tokiais atvejais pradedate tyrimą?

Tokiais atvejais tyrimas pradedamas.

Kas atsako, jeigu dėl nuodų šuo miršta?

Viskas priklauso nuo to, kas bus nustatyta tyrimo metu. Jei tyčia nuodyta ir nustatytas asmuo, tuomet jis atsako, o jei kitos priežastys, kuriomis toje vietoje atsirado nuodai, tuomet atitinkamai aiškinamasi, kokios priežastys ir kas kaltas.

Kokia informacija reikalinga kreipiantis į policiją? Kokius reikėtų surinkti įrodymus?

Bet kokia, Jūsų manymu, reikšminga informacija, nuotraukos, vaizdo įrašai, nuodai, kaimynų pasakojimai apie tai, ką matė, taip pat jei nukentėjo gyvūnas, tuomet veterinarijos gydytojo pasakojimas ar raštiški ligos gydymo dokumentai.

Pasivaikščiojimų su augintiniu metu nepamiršk turėti skanėstų!