Netrukus jūsų šeimą papildys nuostabus keturkojis iš prieglaudos? 8 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti

Netrukus jūsų šeimą papildys nuostabus keturkojis iš prieglaudos? 8 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti

Šuniuko atėjimas į šeimą yra itin svarbus įvykis, kuriam reikia kruopščiai pasiruošti – ir visai nesvarbu, ar tai tūkstančius kainavęs šuniukas iš veislyno, ar daug savo gyvenime matęs keturkojis iš prieglaudos. Internete galima rasti galybę informacijos apie tai, ką reikia žinoti prieš parsivežant mažą šlapianosį namo: nuo auklėjimo ypatybių iki būtiniausių daiktų sąrašo.

Tačiau kam reikėtų ruoštis, kuomet šeima planuoja priglausti beglobį šuniuką? O kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais, kuomet šuniukas turi skaudžių praeities traumų ir patirčių? Apie viską mūsų skaitytojams šįkart papasakos šunų dresuotoja Grėtė Krutovienė, kuri pati turi asmeninės patirties auginant ir auklėjant buvusį prieglaudinuką Eltoną.


Rekomenduojama keturkojį lankyti jam dar būnant prieglaudoje

Šiandien šunų akademijos „Wonder Dog“ įkūrėja bei dresuotoja Grėtė ir jos šaunusis keturkojis Eltonas kartu demonstruoja įvairiausius triukus, veda edukacinius užsiėmimus ir rodo, kaip tinkamai atlikti komandas dar „žaliems“ pradinukams. Daugelis stebisi, koks Eltonas yra nuostabus: jis supranta kiekvieną Grėtės žvilgsnį, geba ramiai išbūti dideliame šunų būryje ir atlikti sudėtingiausias komandas. Tačiau toks Eltonas buvo toli gražu ne visada: po ilgų klaidžiojimų gatvėje priglaustas šunelis nemėgo vaikų, vyrų, kitų šunų ir buvo tikras iššūkis šunų elgsenos specialistei Grėtei.

„Eltonas mano gyvenime atsirado prieš šešerius metus. Tuo metu dalyvavau projekte „Gyvenimo mokykla“, kuris buvo skirtas skatinti prieglaudinukų šunų globą. Turėjau šešias savaites jį mokyti gražaus elgesio, dresiruoti, visaip užsiimti ir po viso to surasti jam mylinčią šeimą. Tačiau besavanoriaudama aš pajutau, jog Eltonas – mano sielai labai artimas šuo. Projektas buvo kaip ženklas, pretekstas, jog man jį reikia pasiimti“, – apie savo draugystės su Eltonu pradžią pasakoja Grėtė.

Jos teigimu, prieš parsivežant beglobį gyvūną namo, yra labai svarbu ne kartą apsilankyti prieglaudoje: šunelį vedžioti, su juo bendrauti, įsivertinti esamą sveikatos ir psichinę būklę:

„Jeigu atvejis yra sudėtingesnis, rekomenduoju pasikviesti kartu vykti ir šunų elgsenos specialistą. Su jo priežiūra gebėsite tiksliai įvertinti šuns charakterį, galėsite nusimatyti galimas keturkojo reakcijas į įvairius dirgiklius. Pavyzdžiui, reakciją į vaikus (jeigu šeima turi atžalų) – šunų elgsenos specialistas pasakys jums, ar apskritai yra saugu tokį šunį parsivežti namo. Nors prieglaudos informuoja apie šuns charakterį, kartais pasitaiko ir nesusikalbėjimo atvejų. O būna, jog kinta ir pati keturkojo elgsena atsiradus įvairioms situacijoms.“


Inventorių pirkite iškart galvodami apie mokymą

Kaip teigia šunų akademijos „Wonder Dog“ įkūrėja, perkant šuniukui skirtus daiktus svarbu rinktis praktiškus ir tinkamus dresūrai.

„Rekomenduočiau įsigyti platų antkaklį arba petnešas, ant kurių segasi pavadėlis tiek iš nugaros, tiek iš priekio, taip pat 2-3 metrų paprastą (o ne automatinį) pavadėlį, papildomai galima nusipirkti 7-10 metrų pavadį – jis pasitarnaus mokant šunį vaikščioti plačiose erdvėse ir atsikvietimo iš didesnių distancijų“, – patarimus dalija Grėtė.

Antkakliai, pavadėliai ir petnešos

„Patarčiau įsigyti ir maistinių žaislų: pavyzdžiui, „Kong“ firmos ir kitų, į kuriuos galima prikimšti maisto. Tokie žaislai labai pasitarnauja, kuomet norime pasiūlyti keturkojui savarankiškos veiklos – taip šuniukas lengviau geba įveikti išsiskyrimo nerimą – tokie žaislai puikus užsiėmimas namuose.

Taip pat neblogi yra įvairūs virveliniai, kailiniai žaislai. Jie naudojami stiprinant ryšį su šeimininku, mokinant jį žaisti, kuriant geras asociacijas. Visgi verta paminėti, jog įsigijus virvelinių, kailinių žaisliukų negalima jų laikyti tiesiog išmėtytų namų zonoje, šuniui pasiekiamose vietose. Tokie žaislai turėtų būti keturkojui pasiūlomi tik lauke. Priešingai nei maistiniai, kurie namams kuo puikiausiai tinka“, – priduria šunų dresuotoja.


Svarbu iš anksto numatyti šuns poilsio zoną namuose

Be paminėtų daiktų, dar viena itin svarbi prekė yra šuns guolis ir/ar narvas. Tik apsisprendus, kuris šuo iš viso būrio beglobių taps jūsų šeimos nariu, verta pradėti galvoti apie laukiančią kasdieninę rutiną namuose. Bene pats svarbiausias aspektas, kurį svarbu numatyti, tai šuns poilsio zona. Mūsų kalbintos šunų elgsenos specialistės teigimu, tinkamai apribota erdvė sumažina šuniui stresą:

„Apriboti erdvę ypač svarbu tuomet, kuomet šuo yra mokomas pasilikti namuose vienas. Išsiskyrimo nerimas – pakankamai dažna problema pas prieglaudinukus.

Taip pat labai svarbu iš anksto nusimatyti, kur bus šuns poilsio zona: ar tai bus guolis, ar narvelis. Labai svarbu apriboti erdvę, ypač tuomet, kai šuo mokomas pasilikti namie vienas – erdvės ribojamas sumažina stresą. Pas prieglaudinukus pakankamai dažnai būna išsiskyrimo nerimo problemų“

„Aš visuomet patariu, jog šuo turi turėti savo poilsio zoną, kuri jam būtų saugi, komfortiška. Aš asmeniškai esu narvo šalininkė, tačiau svarbu suprasti, jog ten šuns aštuonias ar daugiau valandų mes neturėtume palikti. Narvas yra skirtas mokymui pasilikti vienam, trumpam pabuvimui, šuns transportavimui. Be abejo, reikalingas tinkamas pratinimas prie narvo – bet apie tai neišsiplėsiu, nes ši tema labai plati.

Guoliai ir narvai šunims

Be abejo, reikėtų šuniuką nujautrinti įvairiems signalams, kurie atsiranda šeimininkams išeinant iš namų. Patarčiau daug kartų per dieną užsidėti šeimininkams batus, striukę ir niekur neišeiti: pavyzdžiui, pasidarykite kavos, atsisėskite ant sofos, eikite padirbėti su kompiuteriu. Taip pat išeinant iš namų rekomenduoju palikti šiokio tokio triukšmo (įjungtą televizorių, radiją, muziką). Nepamirškite ir fizinės iškrovos bei mano jau minėtų maistinių žaislų – turėdamas veiklos šuo geriau nusiramina. Visgi tokį žaislą reikėtų duoti ne tik tuomet, kai išeinate iš namų: kai taip padarysite dešimt kartų, vienuoliktą kartą šuo galvos „ne, ačiū, tu mane palieki“ ir nebenorės imti žaislo“, – savo patirtimi dalijasi „Wonder Dog“ įkūrėja.


Svarbu neskubinti įvykių: trijų taisyklė

Net ir laikantis visų rekomendacijų, natūralu, jog adaptacinis laikotarpis šuniui gali užtrukti – ir tai visiškai natūralu, kaip teigia Grėtė Krutovienė.

„Kuomet šuniuką parsivežame namo, jam reikia duoti laisvės apsiuostinėti, apsiprasti. Yra netgi tokia trijų taisyklė, kuri nusako, jog šuniui paprastai užtrunka tris dienas priprasti prie namų erdvės. Tris kitas savaites šuo mokosi rutinos, bando perprasti jūsų nustatytas taisykles. Galiausiai, maždaug tris mėnesius užtrunka, kol šuo pradeda jaustis visiškai kaip namie. Šią mano paminėtą „trijų“ taisyklę svarbu žinoti imant keturkojį iš prieglaudos, ypač tuomet, jeigu šuo turi jautrią nervų sistemą, arba yra išgyvenęs neigiamų patirčių.

Dažnai žmonės po savaitės ar dviejų stebisi, jog šuo vis dar daug ko bijo. Tokiu atveju, jie spaudžia keturkojį emociškai ir patys išgyvena nesėkmes. Verta atsiminti, jog tokiam šuneliui tiesiog reikia duoti laiko (be abejo, nepamirštant ir tam tikrų taisyklių bei nustatytų ribų)“, – prideda Grėtė.


Pozityvios asociacijos – dresūros pagrindas

Kaip ir minėjome, prieš pasiimant šunį iš prieglaudos yra labai svarbu įsivertinti jo emocinę būklę.

„Šunis, turinčius labai blogų ankstesnių patirčių, reikėtų auklėti maksimaliai per pozityvą. Kita vertus, tikrai nederėtų mąstyti, jog visi prieglaudinukai yra traumuoti. Kaip žmonės pasiima 3 mėnesių šuniuką iš veislyno, lygiai tokį patį keturkojį galima gauti iš prieglaudoje – tokiems šuniukas reikia ir taisyklių, ir disciplinos, ir nustatytų ribų.

Tad viskas labai priklauso nuo individualaus atvejo: jeigu tai šuniukas, kuris praeityje buvo skriaudžiamas, auklėjimas turėtų vykti be spaudimo, bausmių, siekiant kaip įmanoma labiau įgauti šuns pasitikėjimą, kuriant vien teigiamas asociacijas. Kita vertus, panašiai auklėjame ir trijų mėnesių šunytį: stengiamės kaip įmanoma labiau per pozityvą išmokyti jį gražaus elgesio, socializuojame kurdami teigiamas arba neutralias reakcijas į aplinką. Tad bendrumų yra pakankamai nemažai“, – dalinasi įžvalgomis Grėtė.

Visgi, kaip teigia didelę patirtį turinti šunų dresuotoja, šuniuką „su švaria galva“, natūralu, jog išauklėti yra šiek tiek paprasčiau: „Auklėti labai jautrų ir bailų prieglaudinuką paprastai užtrunka ilgiau: jam gali būti sunkiau įgauti drąsos ir pasitikėjimo šeimininku, aplinka, kitais žmonėmis, šunimis. Tad labai rekomenduoju kreiptis į specialistus, kurie dirba su tokio tipo keturkojais“.


Jautrią nervų sistemą turintiems šunims dresūros gali ir nepakakti

Dar viena problema, su kuria susiduria dažnas prieglaudos globotinis, tai įvairios baimės. Itin jautriai į įvairius aplinkos dirgiklius reaguojantys keturkojai dažnai tempia pavadėlį, nemoka gražiai eiti mieste, negatyviai bendrauja su kitais šunimis.

„Būtent todėl yra labai svarbu adaptuoti šunį ne tik į namų aplinką, bet ir lauke. Visgi tai yra labai individualu. Pasitaiko šunų su labai jautria nervų sistema, įvairiomis neurologijos problemomis – tokiais atvejais gali tekti į pagalbą pasitelkti ir atitinkamus medikamentus, tačiau tai turėtų įvertinti šunų elgsenos specialistas ir veterinaras“, – pataria dresuotoja.


Maistas – ne iš dubenėlio, o lauke iš delno

Kitas aspektas, kurio derėtų nepamiršti auklėjant naują šeimos narį – tai tinkama motyvacija. Pati Grėtė prasitaria, jog auklėdama Eltoną visuomet pasivaikščiojimo metu turėdavo jo mėgiamo maisto, kuris buvo didžiausias keturkojo motyvatorius. Šunų elgsenos specialistė sako, kad labai svarbu bent jau pirmas dresūros metais pamiršti įprastą šuns šėrimą iš dubenėlio:

„Siūlyčiau maistelį šuniukui duoti ne namie iš dubenėlio, bet lauke, pasivaikščiojimo metu, darant triukus, pratimus, mokant sekti paskui ranką („Wonderdog“ Instagram paskyroje galite rasti daug žaidimų, ką galima veikti pasivaikščiojimo metu). Likusią dozę patarčiau sukišti į maistinius žaislus ir duoti šuniukui po pasivaikščiojimo grįžus. Taip pat rekomenduoju išbandyti ir uostymo kilimėlį. Taikant šiuos metodus, turėsime pakankamai motyvuotą šunį ir jam netgi bus linksma dresūros metu! Be to, taip sumažėja rizika peršerti šunį – kas irgi yra labai svarbu.“


Nepamirškite komunikuoti ne tik žodžiais, bet ir kūno kalba

Kalbėdama apie Eltoną, Grėtė nejučiomis susigraudina: „Manau, jog gerų rezultatų su Eltonu mums pavyko pasiekti todėl, jog jis buvo labai imlus ir mes turėjome nepaprastą tarpusavio ryšį.

Eltonas tikrai yra nuostabus, jis supranta kiekvieną mano žvilgsnį. Už šito mano sakinio slepiasi labai gili žinutė. Aš su savo šunimis stengiuosi komunikuoti ne tik žodžiais (ką žmonės dažniausiai yra linkę daryti), bet ir per kūno kalba: žvilgsniu, gestais, mostais, nusisukimais, nusišypsojimais, sustingimais ir t.t.“

Be abejo, Grėtė mokėjo ir tinkamai motyvuoti savo augintinį: „Žinoma, aš išnaudojau ir jo motyvaciją maistui, nes į žaislus jis nereagavo – paprasčiausiai nemokėjo žaisti. Kaip dabar prisimenu, bėgiodavau kaip kokia kvailelė po pievą viena pati su žaislu, sau mėtydavau jį, gaudydavau... Kol galiausiai ir šuo suprato, jog čia gali būti visai linksma“, – Eltono dresūros pradžią prisimena pašnekovė.

Kaip jau rašėme prieš tai, Eltonas neigiamai reaguodavo į kitus šunis, vaikus, vyrus. Todėl Grėtė dirbo su šiais dirgikliais kiekvieną dieną. Su laiku keturkojis pamatė, jog aplinka nėra pavojinga. Kaip Eltono šeimininkė, jos augintinio „reabilitacija“ įvyko per pusmetį, kol praėjus dar keliems metams Grėtės keturkojis jau pats prieidavo prie vaikų lyžtelti jų veidukus!

„Jis pasidarė visiškai edukacinis, socialus, bendraujantis šuo. Stropaus darbo ir aplinkinių žmonių dėka jis tiesiog pamatė, kad pasaulis geras, o žmonės ir vaikai jį gali net nemokamai pamaitinti!”- pokalbį užbaigia „Wonder Dog“ įkūrėja Grėtė Krutovienė.