Kiekvienas šeimininkas savo mylimą keturkojį priima kaip tikrą šeimos narį. Valgant gardžiu maisto kąsneliu norisi pasidalinti ir su godžiai žiūrinčiu augintiniu. Tačiau valgyti kas papuola – jam nedera. Norint subalansuoti mitybą saiko nejaučiančiam šuneliui, reikėtų būtinai pasidomėti literatūra ir parinkti būtent jo veislei pritaikytą šunų ėdalą. Juk kiekvienas nori sveiko ir laimingo augintinio, tad į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
Mitybos poreikiai – labai individualūs
Daugelis veislių iš principo dažnai nejaučia saiko valgydami. Tačiau kontroliuoti, ką augintinis valgo, reikia kuo kruopščiau, nepakanka tik stebėti, ar į burną jis negriebia, kas papuola. Subalansuota mityba turi tiesioginę įtaką gyvūno gerovei, o kiekvienas jų pagal veislę turi ir skirtingus poreikius – taip teigia „PetCity” veterinarijos gydytoja Liepa Krūminytė.
„Mitybos poreikiai kiekvienam augintiniui išties yra skirtingi ir priklauso nuo veislės dydžio, amžiaus periodo, fizinio aktyvumo ar gyvenimo būdo, laikymo sąlygų, fiziologinės būklės, net lyties“, – vardino pašnekovė. Be abejonės, didelę įtaką daro gyvūno aktyvumas. Sportiniams ir medžiokliniams šunims bus reikalingas didesnis energijos ir maisto medžiagų kiekis, nei ramų gyvenimą turintiems. Tokie patys reikalavimai keliami ir šaltu metų laiku lauke laikomiems šunims, kadangi energija greitai išeikvojama medžiagų apykaitos aktyvinimui ir normalios kūno temperatūros palaikymui. Medžiagos pašare – ne ką mažiau svarbus aspektas. Augantiems organizmams yra labai svarbus tinkamas baltymų ir riebalų santykis pašare. Jeigu šis santykis bus iškreiptas, gali sulėtėti vystymasis, gyvūnas gali nutukti ir sutrumpėti jo gyvenimo trukmė, teigė veterinarijos gydytoja L.Krūminytė.
„Besivystančiame organizme susiformuoja tik tam tikras riebalinių ląstelių skaičius, kuris išlieka visą gyvenimą, todėl norint mesti svorį, mažėja tik pačių ląstelių apimtis – ne skaičius, – paaiškino „PetCity” veterinarijos gydytoja, pridūrusi, kad pasekmės gali likti visą likusį gyvenimą.
Namuose ruoštas ar pramoninis pašaras?
Specialus maistas šunims gali būti nupirktas specializuotose parduotuvėse, kur jis pagamintas pramoniniu būdu. Arba toks, kurį pagamini savarankiškai namuose. Anot veterinarijos gydytojos L.Krūminytės, kiekvienas iš būdų turi ir privalumų, ir trūkumų. „Namuose gamindami galime parinkti aukščiausios kokybės ingredientus savo augintiniams. Trūkumas tas, kad ne visada pavyksta užtikrinti reikiamą mineralinių medžiagų, vitaminų, angliavandenių kiekį šuns racione, – apie namų maistą atsiliepė L.Krūminytė ir pridūrė, kad pramoninį pašarą išsirinkti nėra lengva. – Geras pašaras visada kainuos daugiau ir bus tik specializuotose parduotuvėse ar veterinarijos klinikose. Tokie pašarai būna visiškai subalansuoti ir optimaliai patenkina gyvūnų organizmo poreikius“.
Tiesa, perkant pramoniniu būdu pagamintą maistą šunims, veterinarijos gydytoja rekomendavo atkreipti dėmesį į sudėtį. Anot jos, dažnai didmeniniu būdu gaminamas maistas šunims gali būti ne iš geriausių sudėtinių medžiagų. „Nors jis ir gali patenkinti minimalius mitybos poreikius, turėti geras skonines savybes, netrikdyti virškinamojo trakto veiklos, vien jo augintiniui tikrai neužteks, todėl ateityje yra didelė tikimybė įvairiems sveikatos sutrikimams atsirasti“, – pasakojo veterinarė. Netinkama mityba gali išbalansuoti gyvūno šlapimo pH ir tai tampa realia rizika susirgti šlapimo sistemos ligomis. Nekalti maisto likučiai karts nuo karto žalos nepadarys, tačiau didelis riebalų ir kalcio kiekis, toksinai pašare, gali privesti ir prie pankreatito.
Papildomas maistas – tik pašarui paįvairinti
Specialus maistas, sukurtas šunims, visgi yra ne veltui subalansuotas būtent jiems. Todėl augintinio šėrimas pašaru turėtų sudaryti mitybos raciono pagrindą. Specialistai teigia, kad maitinti kitu maistu taip pat galima, tačiau papildomi produktai neturėtų viršyti vienos trečiosios paros normos.
„Šuns racioną galima papildyti tam tikrais produktais, tačiau būtina stebėti jo būklę, svorį. Taip pat šeimininkams reikia itin įsigilinti į tam tikrų maisto produktų derinimą tarpusavyje. Nedidelis kiekis mėsos, varškės, kiaušinių ar daržovių žalos nepridarys, tačiau reikėtų vengti nerauginto pieno produktų, kviečių bei sojos“, – pasakojo veterinarijos gydytoja L.Krūminytė.
Dažnai vyrauja įsitikinimas, kad veisliniai šunys yra reiklesni priežiūrai. Išties, veisliniai šunys turi tik tam tikrus veislei būdingus sveikatos sutrikimus. Tačiau mišrūnų mitybai turi būti skiriamas ne ką mažesnis dėmesys. „Todėl veislinių šunų mityba nukreipta šių problemų atsiradimo rizikai sumažinti. Tokioms problemoms kaip sąnarių, odos ir kailio ligoms, šlapimo sistemoms, periodonto bei virškinamojo trakto susirgimams gali daryti įtaką pasirinkta mityba.“, – sakė veterinarė L.Krūminytė. Alternatyvų augintinių mitybai yra daug ir jas derėtų rinktis pagal paties šeimininko užimtumą ir įpročius. Jeigu nėra pakankamai laiko namų sąlygomis pagaminti pilnaverčio pašaro, vertėtų pasikliauti specializuotų parduotuvių pasiūla. Augintinio išrankumas taip pat yra labai individualus, bet ilgainiui tinkama mityba daro didelę įtaką jo nuotaikai, sveikatai ir aktyvumui.
