Virusai kerta ne tik žmones, bet ir augintinius: kokie pavojingiausi katėms?

Virusai kerta ne tik žmones, bet ir augintinius: kokie pavojingiausi katėms?

„Virusinė infekcija“ – įrašo gydytojas į sveikatos kortelę ir išlydi negaluojantį namo. Kadangi virusų neveikia antibiotikai, gydytis belieka arbatomis ir vitaminais. Tačiau ar žinojote, kad virusai lygiai taip pat puola ir gyvūnus? Kokios ligos dažniausios, kokie jų simptomai ir kaip apsisaugoti, pataria „PetCity“ klinikos gydytoja veterinarė Liepa Krūminytė.

Kačių leukemija dažniau pakerta suaugusias kates

„Kačių leukemija – tai viruso sukelta liga, kuria užsikrėsti gali tik katinių šeimos atstovės, ir dažniau tos, kurios gyvena ar yra išleidžiamos į lauką pasivaikščioti. Virusas platinamas su sergančių kačių seilėmis (bendri dubenėliai, įkandimai kovų metu, kai katės prausia vieną kitą ar prausia savo atvestus jauniklius), krauju, rečiau išmatomis ir šlapimu (bendros kraiko dėžutės), sergančios katingos mamos pienu (žindymo laikotarpiu) ar perduotas dar negimusiems jaunikliams (praeina placentos barjerą)“, – pasakoja L.Krūminytė. Anot veterinarės, ligos eiga kiekvienai katei gali būti labai skirtinga ir priklausyti nuo imuninės sistemos būklės, katės amžiaus ir gyvenimo sąlygų. Specifinius simptomus išskirti sunku, tačiau liga dažnai siejama su navikiniais procesais organizme ir kraujo sudėties pokyčiais, nulemia limfomos išsivystymą, imuninės sistemos nusilpimu ir imlumu kitoms infekcinėms ligoms (dažnai atsinaujinančios kvėpavimo sistemos ligos, virškinamojo trakto sutrikimai ir kt.). Dažniau liga diagnozuojama suaugusioms katėms, o išgyvenamumas sudarius tinkamas gyvenimo sąlygas augintiniui gali siekti nuo dviejų iki keturių metų. „Svarbu, kad sergančių kačių savininkai suprastų, jog liga yra labai pavojinga, turinti liūdnas pasekmes ir siekiant išvengti viruso platinimo yra griežtai rekomenduojama laikyti sergančias kates izoliuotai nuo sveikų, apriboti išėjimą į lauką“, – pabrėžia specialistė. L.Krūminytė pataria tokioms katėms būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas jaustis namuose jaukiai, vengti bet kokio streso, kuris silpnina imunitetą, šerti tik kokybišku pašaru, turinčiu didelį kiekį lengvai pasisavinamų baltymų, vitaminų, vengti žalio pašaro (kuriame gali būti daugiau bakterijų/helmintų kiaušinėlių), reguliariai laikytis profilaktinių procedūrų grafiko (skiepai, dehelmintizacija, ektoparazitų kontrolė).

Kačių imunodeficito virusas gali ilgai tūnoti pasislėpęs

Pasak L.Krūminytės, kačių imunodeficitas, kaip ir leukemijos virusas, yra ne mažiau pavojingas. Viruso plitimas yra panašus, t.y. dažniausiai per kąstines žaizdas su seilėmis, krauju, gali būti perduotas dar negimusiems kačiukams ar su katės – mamos pienu. „Stiprios imuninės sistemos katės klinikinių požymių po užsikrėtimo gali nerodyti labai ilgą laiką. Ligai pasiekus galutinę stadiją, katės tampa apatiškos, karščiuoja, netenka svorio, burnos ertmėje ir likusiame viškinamajame trakte vystosi uždegimai, dėl to galimas viduriavimas, pažeidžiami kiti vidaus organai – inkstai ar net širdis, atsiranda neurologinio pobūdžio reiškiniai, progresuoja navikiniai procesai“, – perspėja specialistė. Kaip ir leukemija sergančioms katėms, taip ir imunodeficitininkėms, gydytoja rekomenduoja skirti ypatingą priežiūrą. Sudarius tinkamas sąlygas, saugant nuo patiriamo streso ir gretutinių ligų, katės su šia diagnoze gali nugyventi ilgą laiką. Tiesa, jaunoms ir senjorėms katėms liga vystosi žymiai greičiau, o eiga paprastai būna sunkesnė. Sergančioms imunodeficitu rekomenduojama dukart metuose atvykti klinikinei apžiūrai bei išsamiems laboratoriniams tyrimams.

Kačių kalicivirusas – namuose gyvenančių murklių liga

Kačių kalicivirozė – dar viena stipriai paplitusi virusinė liga, kurios metu pažeidžiami viršutiniai kvėpavimo takai, burnos ertmė, akys. Virusas plinta per seiles, akių, nosies sekretą ir dažniausiai perduodamas sveikoms tiesioginio kontakto metu. Persirgusios katės tampa nešiotojomis ir gali būti pavojingos aplinkinėms ilgiau nei mėnesį. Didesnę riziką sirgti turi katės, laikomos uždaroje patalpoje. „Esant šiai ligai, kačių šeimininkai kreipiasi pastebėję, jog katė sloguoja, atsirado pūlingų išskyrų iš nosies, akių, nenori ėsti, gyvūnas tapo vangus ir apatiškas, stebimos opos ant liežuvio“, – vardija L.Krūminytė.

Katės taip pat serga herpesu

Dar viena virusinė liga, kuri sąlygoja viršutinių kvėpavimo takų sutrikimus – kačių rinotracheitas. Liga plinta tiesoginio kontakto metu oro lašeliniu būdu su nosies, akių, burnos ertmės sekretu, rečiau – per namų apyvokos daiktus. „Kaip ir kiekvienos virusinės infekcijos atveju, pasireiškimo sunkumui ir ligos eigai įtakos turi augintinio imunitetas. Stresas, slopinančių imunitetą medikamentų naudojimas leidžia ligai progresuoti lengviau, simptomai sunkėja, virusas gali plisti į žemesnius kvėpavimo takus“, – atkreipia dėmesį gydytoja. Tad pastebėjus, jog katinui atsirado ištakų iš nosies, ašaroja akys, čiaudo, suprastėjo apetitas, pataria kuo greičiau kreiptis į veterinarijos kliniką ir pradėti gydymą. Ligai perėjus į lėtinę formą, paprastai atsiranda komplikacijų su akimis, negydant gyvūnas gali apakti.

Kačių korona virusas gali sukelti mirtiną ligą

„Kačių koronavirusinė infekcija – tai infekcija, kurią sukelia pirmo ir antro tipo korona virusai. Virusas greitai plinta netiesioginio kontakto metu, kuomet patalpoje laikomas didesnis kiekis kačių (veislynai, prieglaudos) ir naudojantis bendromis kraiko dėžutėmis per išmatas, rečiau per kitus organizmo skysčius – šlapimą, akių sekretą“, – sako L.Krūminytė. Anot specialistės, jei katės užsikrečia žemo patogeniškumo virusu pasireiškia ūmus ar lėtinis ir vis atsinaujinantis viduriavimas, apetito nebuvimas, vėmimas, gali būti ir viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai. Persirgusios katės gali užsikrėsti pakartotinai, t.y. nesuformuojamas imunitetas prieš šį virusą. „Bėda ta, kad korona virusas geba mutuoti ir sukelti mirtiną ligą, vadinamą kačių infekciniu peritonitu. Mutavus virusui ir sukėlus šią imuninės kilmės ligą, kurios simptomai vėlgi nėra specifiniai (apsunkintas kvėpavimas, padidėjusi pilvo apimtis, svorio metimas, anoreksija, karščiavimas, regos, nervinės sistemos sutrikimai ir kt.), baigtis paprastai būna išties liūdna“, – konstatuoja pašnekovė.

Kačių maras pavojingiausias mažyliams

„Kačių panleukopenija, arba liaudyje kitaip vadinamas kačių maras, tai sunkus virusinis susirgimas, kurio metu pažeidžiamas virškinamasis traktas, atsiranda ūmus viduriavimas, vėmimas, krenta svoris, gyvūnas karščiuoja, o vėliau temperatūra gali nukristi žemiau normos. Sunkiausiai perneša ligą jauni kačiukai, neretai gaišta net ir taikant gydymą. Gali pasireikšti ir neurologiniai simptomai, sutrikti judesių koordinacija, drebėti galūnės“, – vardija gydytoja. Pasak L.Krūminytės, virusas plinta tiesioginio ir netiesioginio kontakto metu su seilėmis, išmatomis ir kitais organizmo skysčiais per bendrus dubenėlius, kraiko dėžutes, namų apyvokos daiktus, perduodamas dar negimusiems vaisiams, todėl katės abortuoja.

Kaip galima apsisaugoti?

Anot specialistės – vienas iš patikimiausių apsisaugojimo būdų nuo virusinių ligų – vakcinacija. „Skiepijama nuo leukemijos, herpes viruso, kalicivirozės, panleukopenijos. Skiepijant nuo virusinių susirgimų, visuomet privalu atsižvelgti į konkrečią situaciją, kačių laikymo sąlygas ir gamintojo rekomendacijas. Jei reikia, revakcinuoti galima ir dažniau nei nurodo gamintojas. Pavyzdžiui, kalicivirozės atveju, jei šiuo virusu yra didelė tikimybė užsikrėsti, pakartotina revakcinacija rekomenduojama 16 mėnesių amžiaus“, – vardija L.Krūminytė. Gydytoja rekomenduoja skiepyti ir tik namuose laikomus gyvūnus, kurie neišeina į lauką, nes kai kuriuos virusus lengvai gali pernešti žmonės ar kiti, į lauką išeinantys augintiniai. Reguliari dezinfekcija, kraiko dėžučių keitimas, sergančių kačių izoliavimas nuo sveikų, naujų gyvūnų karantinavimas prieglaudose ar veislynuose, padės efektyviau apsisaugoti nuo lengvai plintančių virusinių susirgimų.