Gyvūnai, kaip ir žmonės, metams bėgant sensta, keičiasi jų išvaizda, jie tampa sėslesni, atsiranda įvairių sveikatos problemų – skirtingame amžiuje augintiniams reikia skirtingos priežiūros. Ką reikėtų žinoti senjorą šunį ar senjorą katiną namuose turintiems šeimininkams?
Apie tai, su kokiomis problemomis tenka susidurti auginant vyresnio amžiaus gyvūną, pasakoja „PetCity“ klinikos gydytoja-veterinarė Daiva Jankauskaitė.
Amžių išduoda dantys
Pasak jos, pirmiausia reikia patikslinti, kada šunis ir kates jau galima vadinti senjorais. „Mažų veislių šunys įprastai gyvena ilgiau negu didelių veislių. Didelių veislių šunys laikomi senjorais nuo 7–9 metų, mažų veislių – nuo 9–10 mertų, katės šią ribą peržengia sulaukusips 10–11 metų amžiaus“, – pasakojo D.Jankauskaitė.
Gydytojos teigimu, šunims ir katėms amžius dažniausiai nustatomas pagal dantis, tačiau dažnai jį galima nuspėti tik apytiksliai: šuniukams visi pieniniai dantys būna išdygę kai jie sulaukia 2 mėnesių, nuolatiniai dantys pradeda dygti maždaug 3,5 mėnesio amžiaus.
„Visi pieniniai dantys pasikeičia į nuolatinius, kai šuniukas yra 7–8 mėnesių. Iki metų amžiaus šunų dantys dažniausiai būna balti ir švarūs. Vėliau apnašos pirmiausia pradeda kauptis ant galinių krūminių dantų. Nuo maždaug 5 metų visi dantys turi kažkiek apnašų ir nusidėvėjimo požymių, tačiau dantų būklė labai priklauso ir nuo skiriamos priežiūros“, – tikino D.Jankauskaitė.
Panašiai nustatomas ir kačių amžius. Kačiukams visi pienininiaiDėl šios priežasties labai svarbu senjorams parinkti specialiai jiems subalansuotą, mažai kalorijų turintį pašarą dantys išdygsta per pirmas 8 gyvenimo savaites, nuolatiniai dantys pradeda dygti, kai jie sulaukia 4 mėnesių, o pieninius dantis nuolatiniai pakeičia iki 6 mėnesių. Kuo katė vyresnė, tuo jos dantys turi daugiau nusidėvėjimo požymių.
Kailis – bendros sveikatos būklės indikatorius
Metams bėgant keičiasi ir gyvūno kailis, jo struktūra. Katėms sulaukus vyresnio amžiaus ir įkopus į senjorų kategoriją, gali pakisti kailio būklė. Katės ima mažiau save prausti, valytis, todėl kailis gali pasidaryti ir ne toks gražus, nebe taip žvilgėti kaip anksčiau, tampa nebe toks švelnus.
Tuo tarpu šunys žilti pradeda sulaukę 6–8 metų amžiaus, žilas kailis pirmiausia atsiranda snukio srityje, aplink akis ir nosį, vėliau galima pastebėti žilus kailio lopinėlius ant viso gyvūno.
Pasak gydytojos, gyvūno kailis su amžiumi taip pat keičiasi, gali informuoti apie bendrą augintinio sveikatos būklę, neretai tai gali išduoti apie tokias ligas kaip inkstų ar kepenų nepakankamumas, diabetas, taip pat – apie endokrininius susirgimus, skydliaukės ir antinksčių veiklos sutrikimus ir pan.
„Pastebėjus pakitusią gyvūno kailio būklę vyresniame amžiuje rekomenduojama atlikti profilaktinius kraujo tyrimus. Reikėtų nepamiršti patikrinti augintinio dantų būklės, o pastebėjus didelį apnašų kiekį, paraudusias dantenas ar prastą kvapą iš nasrų – apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir atlikti burnos higieną“, – kalbėjo D.Jankauskaitė.
Ligos – tos pačios kaip ir žmonėms
Gyvūnui senstant silpnėja ir jo imuninė sistema, todėl būtina atkreipti dėmesį į augintinio akių, ausų būklę. Išskyros iš akių ar ausų, galvos purtymas, ausų kasymas – gali būti uždegimo požymiai. Taip pat gyvūnui senstant gali prastėti jo klausa ir rega. „Ne visi klausos, regos pokyčiai yra grįžtami ir pagydomi. Kartais tenka padėti gyvūnui adaptuotis prie suprastėjusių jutimų, išvedus į lauką augintinį labiau pasaugoti, nepaleisti nuo pavadėlio“, – priminė veterinarė.
Auginantiems senjorą, ji rekomenduoja bent kartą per metus apsilankyti pas veterinarijos gydytoją profilaktinei apžiūrai ir kraujo tyrimams – pagal juos galima diagnozuoti susirgimus dar nepasirodžius klinikiniams simptomams. „Ankstyva diagnostika leidžia užkirsti kelią ligos progresavimui ir paskirti reikiamą gydymą“, – sakė D.Jankauskaitė.
Pasak jos, vertėtų pasirūpinti ir specialiai vyresnio amžiaus augintiniam skirtais maisto papildais, kurie reikalingi senėjantiems sąnariams stiprinti, gerai kailio kokybei palaikyti, taip pat – širdžiai stiprinti.
„Kai kurie gyvūnai susiduria su klausos ar regos suprastėjimu, virškinimo trakto sutrikimais. Instų ir širdies ligos taip pat dažniau nustatomos vyresnio amžiaus gyvūnams“, – pastebėjo veterinarė.
Svarbu tinkamai parinkti maistą ir fizinį krūvį
Suletėja ir medžiagų apykaita, todėl kai kurie gyvūnai gali priaugti svorio. Dėl šios priežasties labai svarbu senjorams parinkti specialiai jiems subalansuotą, mažai kalorijų turintį šunų ėdalą.
„Vyresnio amžiaus gyvūnams ypač svarbu palaikyti idealų kūno svorį, siekiant kuo mažiau apkrauti širdį, sąnarius ir kitus organus. Taip pat tokiame pašare daugiau skaidulų, ląstelienos, kuri gerina virškinimo trakto veiklą“, – pasakojo D.Jankauskaitė.
Svarbu tinkamai parinkti ir fizinį krūvį – kiekvieno gyvūno fizinio aktyvumo lygis yra individualus, todėl reiktų stebėti, kaip gyvūnas jaučiasi vaikščiojant ilgesnius atstumus ar bėgiojant. Jei šis sunkiai toleruoja krūvį, vėliau gali atsirasti įvairios sąnarių problemos, tampa sunku judėti. Vyresnis augintinis gali būti lėtesnis, norėti daugiau miego, mažiau žaidimų.
Gydytoja ragina nepamiršti reguliariai tikrinti savo augintinio senjoro sveikatą. Augintiniams, vyresniems nei 8 metai, ypač aktualūs kasmetiniai profilaktiniai kraujo tyrimai. „PetCity“ klinikų laboratorijose įrengti modernūs, specialiai veterinarijai pritaikyti morfologiniai, biocheminiai kraujo ir šlapimo analizatoriai, kurių pagalba būtiniausi tyrimai atliekami vos per 10-15 min.
