Pirmas vizitas pas veterinarą: būtini skiepai ir vaistai, įsigijus augintinį

Pirmas vizitas pas veterinarą: būtini skiepai ir vaistai, įsigijus augintinį

Jeigu niekada neturėjote šuns, įsigijus augintinį gali užklupti daugybė klausimų ir nerimo: kaip rūpintis gyvūno sveikata? Nuo ko skiepyti? Ar gyvūnai serga tomis pačiomis ligomis, kaip žmonės? Didžiausia problema su augintiniais yra ta, kad jie nekalba ir negali pasakyti, kada blogai jaučiasi. Tačiau tam yra gyvūnų gydytojai – veterinarai, kuriais galime pasitikėti augintiniui apsirgus.

Tad kaip gyvūnu rūpintis, kad jis augtų sveikas ir galėtume džiaugtis jo smagia draugija, teiraujamės „PetCity“ gydytojo-veterinaro Laimučio Paulausko.

Iš veislyno – jau paskiepytas

L.Paulausko teigimu, iš veislynų perkantiems gyvūnus vertėtų žinoti, kad veisėjas privalo laiku atlikti dehelmintizaciją ir vakcinaciją prieš atiduodant augintinį į naujus namus. „Veisėjas privalo laiku atlikti šuniukų dehelmintizaciją ir užtikrinti veterinarijos gydytojo sertifikuotą, šuniukų amžių atitinkančią vakcinaciją. Šuniuko perėmėjui kartu su kilmės liudijimu veisėjas privalo pateikti veterinarijos gydytojo antspaudu ir parašu patvirtintą dokumentą apie vakcinaciją“, – punktą 12.13 iš LKD veisimo nuostatų cituoja veterinaras. Anot specialisto, vakcinacijos schemų yra daug, jose numatytos pasaulinės vakcinacijos gairės katėms ir šunims. Pasaulinė šunų vakcinacijos schema yra ne mažiau kaip dvi kompleksinės vakcinos (t.y. pirmoji komplesinė vakcina 8 – 9 sav. amžiaus, antroji – 12 sav. amžiaus.), kurios yra būtinos. „8-9 savaičių šuniukai yra vakcinuojami nuo parvovirusinio enterito, šunų maro, infekcinio šunų hepatito, paragripo virusų ir leptospirozės. 12 savaičių šuniukai pakartotinai vakcinuojami nuo tų pačių infekcinių ligų ir papildomai pasiutligės. Toliau skiepai kartojami kas 12 mėnesių“, – primena L.Paulauskas, tačiau pabrėžia, kad, esant poreikiui, galima vakcinuoti ir jaunesnius šuniukus. Pvz. 6 savaičių amžiaus, tačiau jie gali būti vakcinuojami tik nuo parvovirusinio enterito ir šunų maro virusų. 


„Katės, sulaukusios 8 savaičių, pirmą kartą skiepijamos nuo kačių infekcinio rinotracheitos, kalicivirozės ir panleukopenijos. 12 savaičių – nuo tų pačių ligų ir dar pasiutligės. Taip pat pasirinktinai galima vakcinuoti kates nuo kačių leukemijos viruso ir chlamidijozės. Tolimesni skiepai kartojami kas 12 mėnesių“, – pasakoja veterinaras.

Vaistai nuo kirminų – būtini

Ne paslaptis, kad dėl savo gyvenimo būdo daugumos gyvūnų žarnynuose apsigyvena įvairūs parazitai, tad šeimininkai periodiškai turi augintiniams sumaitinti vaistus nuo kirmėlių. Prieš įsigyjant augintinį, jis turėtų būti dehelmintizuotas (nukirmintas) ir turėti bent vieną kompleksinę vakciną, kurią gavo sulaukęs 8 savaičių arba vyresnis, taip pat turėtų būti ir apie tai liudijantys dokumentai (pvz. skiepų pažymėjimas). „Dehelminitizaciją būtina atlikti 7-10 dienų prieš numatomą vakcinaciją. Veterinarijos rinkoje yra gausybė įvairių nukirminimui skirtų preparatų. Augintiniai nuo 2 – 6 mėn turėtų būti nurkiminami kas 4 savaites, vyresni – kas 3 – 4 mėnesius. Rekomenduojama kas kartą nukirminant keisti nukirminimo priemones, t.y. neduoti kaskart tos pačios firmos tebletės nuo kirminų, o pakeisti vaisto gamintoją, kad nesivystytų parazitų atsparumas preparatams“, – akcentuoja L.Paulauskas. Kartais žmonės bijo, kad vaistai gali jų gyvūnui pakenkti. Tačiau veterinaras patikina, jog pati tabletė nuo kirminų nėra pavojinga augintiniui ir neturėtų sukelti rimtesnių sveikatos sutrimų. Anot jo, išimtys pasitaiko tais atvejais, kai gyvūnas žarnyne turi didelę kirminų invaziją ir sudavus tabletę kirminai žūsta. Tuomet didelis kiekis spračiai žūstančių kirminų gali sukelti organizmo intoksikaciją ir tai padaro ne tabletė, o žūstantys kirminai. Todėl, jei sudavus vaistą nuo kirminų šeimininkai pastebi, jog gyvūnas pradėjo ūmiai vemti ar viduriuoti, rekomenduojama kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytoją.


Kaip saugotis nuo erkių?

Mažos ir nemalonios siurbėlės gamtoje tyko ne tik žmonių, bet ir mūsų augintinių. Tačiau kaip bebūtų gaila, skiepų nuo pačių erkių, kaip ektoparazito, nėra. Skiepai gali būti sukurti tik nuo erkių platinamų ligų.

„Dažniausiai šunų liga, kurią platina erkės – babeziozė. Vakcina nuo šios ligos yra sukurta, tačiau pasaulinėje praktikoje ji nėra plačiai naudojama, nes vakcinuotas gyvūnas vis tiek gali susirgti šia liga, tik klinikiniai simptomai gali būti lengvesni“, – atskleidžia veterinaras, įvardindamas vienintelį kol kas žinomą geriausią apsisaugojimo būdą nuo erkių ir jų platinamų ligų – tai prevenciją.

Jokie skiepai nuo ligų neapsaugo 100 procentų

Nors skiepų ir įvairių apsisaugojimo nuo ligų metodų yra sukurta daugybė, vienintelio absoliučiai teisingo būdo skiepyti, nukirminti ar apsisaugoti nuo erkių, anot L.Paulausko, nėra. Daugelis tų metodų yra veiksmingi, tačiau nei viena schema neapsaugos augintinio 100 procentų, kadangi kiekvienas gyvas individas į bet kokią manipuliaciją reaguoja individualiai. Taip pat nėra numatyta gairių, kas kiek laiko turėtų būti tikrinama gyvūno sveikata. „Štai PSO (pasaulinė sveikatos organizacija ) žmonėms rekomenduoja tikrintis sveikatą kartą per metus. Šiuo atveju gyvūnai Lietuvoje turėtų būti vakcinuojami nuo infekcinių ligų kartą metuose. Tad kasmetinių skiepų į „PetCity“ kliniką atvežtus gyvūnas apžiūrime nuo nosytės iki uodegytės“, – šypsosi veterinaras.