Ibisos šunys – meilūs tinginiai, mėgstantys gaudyti zuikius

Jurgita Keserauskienė, Ibisos šunų veisėja sako, kad pirmiausia šie šunys ją patraukė savo išvaizda. „Tai nėra tradicinės išvaizdos šuo – daugelis nori aptakių formų, o šis kitoks, kaip sakau – su styrančiais kauliukais“, – juokiasi ji. Jurga priduria, kad šios Lietuvoje retos veislės šunį, kurių ištakos siekia kelis tūkstančius metų, ji pirmą kartą pamačiusi Maljorkoje šunų prieglaudoje ir iškart susižavėjusi.

Šiandien jos namuose laksto 4 Ibisos šunys, kuriuos ji meiliai vadina tinginiukais. Šis šuo neretai pavadinimas ir karališku dėl savo inteligentiško elgesio, tačiau kaip Jurga pasakoja, tai vargšų ispanų šuo, tiesa, atkeliavęs iš Egipto ir tai galbūt suteikia jiems elegancijos.

Šuo tinginys, kuris prisitaikys prie šeimininko

Iš pradžių gelbėjusi Ibisos šunis ir padėjusi juos globojančiai organizacijai, Jurga visada žinojo – kažkada ji tikrai turės šios veislės šunį. „Atėjus laikui, 2010 m. įsigijome šuniuką iš Vokietijos ir taip prasidėjo mūsų veisimo karjera (juokiasi). Nors iš pradžių tokių minčių neturėjome, tačiau veisėjas, kuris mums pardavė šuniuką, paskatino tuo užsiimti – sutapo mūsų požiūris į veislę ir kitus dalykus“, – prisimena Jurga ir sako, kad medžiokliniai šunys visada buvo jos gyvenimo dalis, tad dėlto ją papirko ir Ibisos šunys.

Įdomu tai, kad iš pradžių Jurga norėjo išgelbėto šuniuko iš juos globojančios organizacijos: „Man labai norėjosi padėti Ibisos šunims ir net nebuvo svarbu, grynaveislis šuo ar ne. Tačiau ta organizacija šuniuko man nepardavė, nors mes labai prašėme, netgi turėjome parodyti, kur ir kokiomis sąlygomis šuo gyvens, siuntėme namo, kiemo nuotraukas. Galiausiai radome veisėją iš Vokietijos ir Ibisos šuo vis tiek atkeliavo pas mus“, – prisimena pašnekovė.

Pradėjusi veisti šiuos šunis pašnekovė sako, kad pirmosios vados sulaukė 2013-aisiais metais ir pamažu veikla įsibėgėjo. Šiuo metu šeima turi keturis Ibisos šunis. „Šios veislės šunų pasaulyje yra vos 5000, o Lietuvoje – 19. Kas, beje, yra labai daug, nes, tarkime, Lenkijoje ir kitose aplinkinėse šalyse Ibisos šunų yra mažiau. Apskritai Lietuvoje ir Europoje šių šunų veisėjų yra mažai, kiek daugiau Amerikoje. Tiesa, jau kelerius metus ši veislė stipriai populiarėja ir atsiranda daugiau veisėjų ir pačių šunų Rusijoje“, – pasakoja Jurga.

Ji sako, kad daugelis žmonių maišo šiuos šunis su kitomis į kurtus panašiomis veislėmis ir dažnai sako – „o, čia tas šuo, kurį reikia kasdien dvi valandas vedžioti ir su juo bėgioti“?

„Taip tikrai nėra – tai šunys sprinteriai, ištvermingi, labai intelektualūs, tačiau... ir tinginiai. Jie gali miegoti kiaurą parą ir jiems tai labai patinka! Prieš metus mes buvome Ispanijoje medžioklėje su šiais šunimis – norėjome daugiau sužinoti apie jų gyvenimo būdą. Medžioklė prasideda šeštą ryto ir tęsiasi iki 11 val., nes vėliau per karšta. Ir ką – jie keletą valandų pamedžioja, o likusį laiką miega (juokiasi). Su bendraminčiais padarėme išvadą, kad miegas yra jų gyvenimo būdo išdava, kad jie yra mieli tinginiai.

Aišku, jaunas šuniukas yra kitoks, aktyvesnis. Be to, šuo labai prisitaiko – jeigu šeimininkas bus sportiškas, atletiškas, mėgs ne vieną sporto šaką, Ibisos šuo paseks jo pėdomis, prisitaikys prie jo gyvenimo būdo“, – sako pašnekovė ir priduria, kad šie šunys labai mėgsta žaidimą – mechaninio zuikio vijimąsi (loure-cursing). Šio žaidimo čempionatai vyksta ir Europoje, ir visame pasaulyje, tačiau dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėti.

Jurga juokiasi, kad dariusi bandymą, kiek ilgai Ibisos šunys gali miegoti. „Iki penktos vakaro jie sau ramiai buvo namuose ir tik tada pasiprašė į lauką. Valgyti ir miegoti jiems tikrai patinka. Tad laikyti tokį šunį namuose yra labai lengva ir paprasta – tai nedūkstantis, nekvailiojantis šuo. Jam to nereikia. Aišku, lauke jie palaksto, tačiau su amžiumi tai irgi rimsta,“ – teigia Jurga.

Ji priduria, kad tai puikus šeimai tinkantis šuo: „Jis neturi jokio agresijos jausmo. Piktus savo šunis mačiau tada, kai jie susilaukė šuniukų – tuomet mamos buvo kaip liūtės ginančios savo vaikus. Kitais atvejais tai labai meilūs ir švelnūs augintiniai, mylintys vaikus ir su jais žaidžiantys, niekada jų nenuskriaus, nepargriaus. Aišku, maistą visada pavogs iš rankų, kai tik pasitaikys tokia proga (juokiasi).

Sveikata, kailis, priežiūra ir morkos, vagiamos tiesiai iš lysvės

Šis šuo, pasak Jurgos, žvelgiant į istoriją, yra vargšų ispanų medžioklinis šuo, ir tai reiškia, kad jam nereikia jokio specialaus ir jokio prabangaus maisto. „Tarkime, aš jau metus savo Ibisos šunis maitinu mėsa ir tai mums labai pasiteisina. Dar šie šunys labai mėgsta daržoves, vaisius, ir jeigu pamatys, kad koks vaikas valgo obuolį ar morką, gali būti, kad nugvelbs (juokiasi). Mes turime šiltnamį, tai jeigu neuždengiame, žiūrėk jau tempia agurkus tiesiai iš lysvės ar morkas vagia iš daržo (juokiasi).

Jurga pasakoja, kad šis šuo nemėgsta vandens. „Jeigu jau bus bala lauke, jis visais įmanomais būdais stengsis ją apeiti, peršokti, kad netektų susidurti su vandeniu. Ibisos šuo, kaip ir daugumą kitų medžioklinių šunų, nepaklūsta pirmai komandai, be to, jų tikslas medžioti be ginklo ir žmogaus, tad paleidus jį, jis suka ratus aplink šeimininką pernelyg nenutoldamas – kartais juokiamės, kad pas juos gerai išvystytas GPS. Ir nors šuo nepalieka šeimininko, tačiau tai nereiškia, kad kviečiant jis iškart sugrįš. Neužsiimantiems dresūra, patarčiau Ibisos šunis paleisti atokiau nuo gatvių, gerai matomoje saugioje vietovėje“, – įspėja veisėja.

Kalbėdama apie sveikatą Jurga sako, kad ši veislė, kaip ir dauguma kurto tipo veislių, yra gana sveikas šuo, tačiau gali būti būdingos tam tikros akių ligos, pavyzdžiui, perduodamos genetiškai, taip pat katarakta. „Na o kailio priežiūra išvis paprasta. Šuo neturi povilnio, tik plauką, o ir kvapo jokio, tad kailio priežiūra yra visiškai minimali. Žodžiu, nei šukuoti, nei kaip nors kitaip įmantriai prižiūrėti Ibisos šunų nereikia“, – pasakoja Jurga.

PetCity klinikos veterinarijos gydytoja Laima Naugžemienė: „Ibisos šunys yra atletiška ir aktyvi veislė“

„Ibisos šunys iš prigimties yra gana sveika veislė, kuriai retai pasitaiko genetinių ligų. Nors veislės atstovai greitai augantys ir dideli, jie neturi polinkio į klubo sąnario displaziją (angl. Hip dysplasia). Veislei būdingos akių ligos, tokios kaip katarakta ir tinklainės displazija, todėl prieš planuojant įsigyti šunelį, rekomenduojama pasidomėti, ar veislynas atliko tam tikrus testus galimoms patologijoms nustatyti. Veislė garsėja savo šoklumu, tad sparčiai augančius jaunus šunis reikėtų pasaugoti nuo galimų traumų, kurios pakenktų besivystantiems sąnariams.

Ibisos šunys yra atletiška ir aktyvi veislė reikalaujanti daug fizinės ištvermės ir dėmesio, todėl nerekomenduojama žmonėms, kurie negalės skirti pakankamai laiko šuns užimtumui ir ilgiems pasivaikščiojimams. Šios veislės šunys yra puikiai prisitaikę prie didelio karščio, tad šaltuoju metų laiku juos patariama rengti. Šunims yra svarbi individualiai subalansuota mityba, nes gali pasitaikyti alergijų maistui bei maistinės netolerancijos atvejų, taip pat gyvūnus svarbu neperšerti. Reikėtų nepamiršti ir profilaktinių gyvūno apžiūrų pas veterinarijos gydytoją“.