Sušilus orams vis daugiau laiko norisi leisti gryname ore, o į aktyvų laisvalaikį gamtoje – įtraukti ir savo augintinius. Tačiau, be smagių pramogų, išvykose gausu ir čia tykančių pavojų: ką reiktų žinoti planuojant iškylas su šunimis?
Apie tai, ką reiktų žinoti ruošiantis į gamtą su augintiniu, pasakoja „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytoja Laima Naugžemienė.
Apsauga nuo erkių
Pasak jos, kasmet pabudus gamtai, pabunda ir vienas didžiausių keturkojų priešų – erkės. O kartu su jomis – ir jų platinamos ligos. Todėl šiltuoju metų laiku, pradedant jau nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, reiktų pasirūpinti ligų prevencija.
„Gamtoje šių parazitų populiacija – didžiulė, todėl vykstant iškylauti į gamtą, būtina imtis visų atsargumo priemonių, pasitarę su specialistais, rasite savo augintiniui tinkamiausią. Veterinarinėse klinikose bei vaistinėse yra platus pasirinkimas antiparazitinių priemonių: nuo antkaklių iki lašiukų, tablečių, įvairių purškalų. Tiesiai ant kailio purškiama emulsija erkes, o ir blusas, utėles, skruzdėles, muses, ir atbaido, ir veikia žudančiai“, – sakė L.Naugžemienė.
Tačiau jei jau erkė vis dėlto įsisiurbė, vykstant į gamtą, svarbu su savimi turėti specialų, joms ištraukti skirtą pincetą, ištraukus erkę – įsisiurbimo vietą dezinfekuoti.
Vaistinėlėje – ir tvarsčiai, ir vaistai nuo alergijos
Svarbu suvokti, kad gamtoje knibžda ir daugiau įvairių gyvių – čia gausu ir įvairių vabzdžių, gyvačių. Todėl jei gyvūnas alergiškas, o net jei to tiksliai ir nežinote – su savimi visuomet turėkite priešalerginių vaistų.
„Kaip ir bet kur kitur, gamtoje irgi tyko pavojai susižeisti. Gyvūnui gali įkąsti koks nors kitas gyvūnas, tačiau jis gali ir pats užkliūti už aštrios šakos, susipjaustyti pėdutę į stiklą, užkrimsti šiukšlių ar kaulų. Svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, kaip jaučiasi gyvūnas ar nešlubuoja, nekraujuoja, ar neprasidėjo staigus vėmimas ar viduriavimas“, – sakė veterinarė.
Kai kuriais atvejais reiktų atidžiau pasaugoti ir šuns pėdutes – jei jis vaikšto labai akmenuotoje vietoje, kurioje – ne tik paviršius aštrus, bet ir, pavyzdžiui, padus svilina įkaitęs smėlis, tokiais atvejais rekomenduojama įsigyti specialius batukus keturkojams.
Kai kuriais atvejais reiktų atidžiau pasaugoti ir šuns pėdutes – jei jis vaikšto labai akmenuotoje vietoje, kurioje – ne tik paviršius aštrus, bet ir, pavyzdžiui, padus svilina įkaitęs smėlis, tokiais atvejais rekomenduojama įsigyti specialius batukus keturkojams.
Pasak jos, šeimininkas turi būti pasiruošęs bet kokioje situacijoje suteikti pirmąją pagalbą. O jau vėliau, jei prireiks, kreiptis į veterinarijos kliniką.
Karštis – pavojingas priešas
Dar vienas pavojus – perkaitimas, šunis, kaip ir žmones, karštą dieną gali ištikti tiek saulės, tiek šilumos smūgis. Skirtumas tas, kad keturkojams atvėsinti savo kailinius gerokai sunkiau nei jų šeimininkams, todėl labai svarbu pasirūpinti vėsinančiomis priemonėmis.
„Svarbiausia, kad šuo karštą dieną turėtų geriamojo vandens atsivėsinti, taip pat – vėsesnę, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą atsigulti. Karštos dienos ypač pavojingos brachicefalinių (plokščiasnukių) veislių šunims – mopsams, prancūzų ir anglų buldogams, bokseriams ir panašioms veislėms, jiems reikia dar atidesnės priežiūros“, – sakė L.Naugžemienė.
Veterinarės teigimu, itin karštomis dienomis geriausia neapsiriboti viena prevencijos priemone. Esant aukštai temperatūrai ji rekomenduoja pabandyti ir tokias priemones, kaip „PetCity“ parduotuvėse parduodamus specialius vėsinančius kilimėlius ar liemenes.
Tačiau bene labiausiai daugelio mėgstamas atsivėsinimo būdas – maudynės. Todėl jei augintinis šią pramogą tiesiog dievina, leiskite jam ja užsiimti į valias. „Maudynių reikėtų vengti tuo atveju, jeigu jūsų augintinis yra linkęs turėti odos problemų. Po maudynių įsitikinkite, kad ausys yra sausos ir jose nėra perteklinės drėgmės, kad nesivystytų ausų uždegimas. Jeigu paplūdimyje yra daug šiukšlių, prižiūrėkite, kad augintinis nesusižalotų“, – sako gydytoja.
Ji taip pat primena, kad svarbu pasirinkti maudynių vietą – ne visur keturkojai yra laukiami, ne visiems žmonėms gali patikti šalimais jų besipliuškenantis šuo. Todėl norėdami išvengti kreivų žvilgsnių ar nereikalingų komentarų, maudynėmis verčiau džiaukitės nuošalesniame paplūdimio gale.
Prie fizinio krūvio pratinkite palaipsniui
Taip pat svarbu įvertinti ir gyvūno fizinį aktyvumą – šunys, kaip ir žmonės, nėra vienodai ištvermingi, vieniems priimtini ilgi pasivaikščiojimai, sportinė veikla, kiti – tingesni, greičiau pavargstantys. Todėl jei su šuniu ruošiatės į žygį ar pabėgioti, būkite kritiški jo atžvilgiu – ar šuniui tokia pramoga netaps kančia?
„Norint su šuniu užsiimti fizine veikla, prie jos jį pratinti reiktų pamažu, su saiku, kaskart vis didinant atstumus. Per didelis krūvis nepasiruošus gali neigiamai atsiliepti šuns sveikatai, gyvūnas gali pervargti ar net susižaloti“, – pasakojo pašnekovė.
Svarbiausių daiktų sąrašas
Prieš keliaujant su augintiniu į gamtą, vertėtų atidžiai apgalvoti svarbiausių daiktų sąrašą. Tarp jų turėtų būti ne tik pavadėlis, antkaklis, bet ir šviežias vanduo, gyvūno pašaras.
Vaistinėlėje turėkite ir priemonių nuo parazitų, jei šuo išgertų per daug vandens iš balos ar ežero – vandens telkiniuose gyvena plika akimi nematomi mikroorganizmai, tokie kaip pirmuonys ar helmintų kiaušinėliai. „Patekę į gyvūno organizmą šie parazitai gali sukelti virškinamojo trakto pažeidimus, tokius kaip viduriavimą ir pilvo pūtimą. Tad leisdami laiką gamtoje su savo augintiniu, turėkite su savimi švaraus geriamojo vandens, kad ištroškęs gyvūnas laktų jį, o ne vandenį iš balos“, – patarė gydytoja.
Jei planuojate ilgesnę išvyką, pasirūpinkite ir augintinio nakvyne – užuovėjoje nuo lietaus ir vėjo pastatykite jo mėgstamą gultą.
Tinkama dresūra – ne vienintelis būdas nepasimesti
Leisdami laiką gamtoje tamsiu paros metu, iš anksto pasirūpinkite ir specialiai keturkojui skirta, šviesą atspindinčia ryškių spalvų liemene arba šviečiančiu antkakliu. Nors šie puikiai pasitarnaus ir dienos metu – dėvėdamas liemenę ar ryškią kaklaskarę šuo taps labiau matomas ne tik jų šeimininkams, jis atkreips ir miškuose laukinių gyvūnų tykančių medžiotojų dėmesį.
„Galite net nespėti pamatyti, kaip šuo, pavyzdžiui, vydamasis voverę, nutols nuo poilsiavietės, atsiskyręs pasimes. Jei keturkojis jaunas ir mažiau treniruotas, pririškite pavadėlį, o jei nusprendėte laikyti palaidą, pasirūpinkite poodine mikroschema, atšvaitu, ryškiu aksesuaru – taip jį rasti bus gerokai lengviau“, – patarė L.Naugžemienė.
Dar vienas būdas greičiau surasti paklydusį draugą – ant antkaklio užkabinti ID medalioną su išgraviruota kontaktine šeimininko informacija, blogiausiu atveju – užrašyti ar išraižyti jį vidinėje antkaklio pusėje. Pasimetus augintiniui bus lengviau surasti ir grąžinti jį šeimininkams.
„Prieš išvykstant į bet kokią ilgesnę išvyką, gyvūnas jau turėtų būti pakankamai dresiruotas ir pripratęs prie aplinkos pasikeitimų. Prie įvairių dirgiklių gamtoje šunį pratinkite vaikščiodami parkuose ar pamiškėse, išmokykite gyvūno jūsų klausytis, išvykose turėkite su savimi žaislų (geriausiai cypiančių ar skleidžiančių kitus garsus), kad juos pajudinus gyvūnas atbėgtų prie jūsų, gerą elgesį skatinkite skanėstais“, – kalbėjo L.Naugžemienė.
Veterinarijos gydytoja taip pat primena, kad „PetCity“ klinikose ir parduotuvėse rasite visas reikiamas prekes ir priemones saugioms ir linksmoms išvykoms bei kelionėms – pradedant pirmosios pagalbos priemonėmis ar preparatais nuo erkių, baigiant saugių kelionių automobiliu prekėms ar gelbėjimo liemenėmis.
Svarbiausia, kad išvykimas į gamtą su augintiniu tiek jam, tiek jo šeimininkui turėtų būti poilsis, smagi pramoga. Todėl žinant šiuos patarimus, jais vadovaujantis ir pasiruošus iš anksto laikas gamtoje teiks dar daugiau pozityvių emocijų.
