Augintinis vestuvių ceremonijoje: karališkojo pudelio Neko ir jo šeimininkų istorija

Savo augintinius laikome pilnaverčiais šeimos nariais, geriausiais draugais bei ištikimaisiais palydovais, su kuriais norime leisti didelę dalį savo laiko ir dalintis gražiomis gyvenimo akimirkomis. Viena tokių – ypatingos šventės – gimtadieniai, krikštynos, vestuvės, kurių metu švenčia ne tik brangiausi artimo rato žmonės, draugai, bet ir keturkojai.

Šįkart PetCity tinklaraštyje dalinamės pasakojimu apie tai, kaip mylimas keturkojis savo šeimininkus atlydėjo į vestuves. Kokia buvo civilinės metrikacijos darbuotojų reakcija? Kaip jautėsi pats augintinis? Kuo šeimininkams ypatingas jo dalyvavimas ceremonijoje? Savo istoriją PetCity sutiko pasidalinti Gintarė ir Laurynas Balniai bei jų karališko pudelio veslės patinėlis Neko.

„Nuo pat pirmos dienos supratome, kad šuo – mūsų šeimos narys"

Gintarės ir Lauryno namuose karališkas pudelis vardu Neko atsidūrė prieš gerą pusmetį. Nors, kaip sako šeimininkai, keturkojis yra labai savarankiškas ir neturi pudeliams būdingo išsiskyrimo nerimo bei puikiai moka užsiimti įvairia veikla net ir šeimininkams neskiriant dėmesio, jiedu keistai jaučiasi, kuomet Neko nėra šalia su jais.

„Vestuvių diena nebuvo išimtis. Mes labai norėjome, kad Neko būtų šaliam tad pasirinkome į civilinę metrikaciją vykti kartu. Labai džiaugiamės šiuo sprendimu ir galimybe jį ten matyti. Nuostabus jausmas, kai tavo šeimos narys yra kartu svarbią mums dieną", – sako Gintarė.

Civilinė metrikacija – draugiška augintiniams

Gintarės ir Lauryno vestuvių ceremonija vyko civilinėje metrikacijoje. Tad artėjant šventei, Neko šeimininkai nusprendė pasidomėti, ar yra galimybė atsivesti ten ir savo augintinį.

„Tai, jog patekome į civilinės metrikacijos skyriaus patalpas, mus be galo nustebino. Artėjant ceremonijos dienai, vis galvojome, kad tokią mums svarbią dieną bus labai liūdna palikti Neko vieną, todėl paskambinome ir paklausėme, ar yra galimybė pasiimti jį kartu. Gavę teigiamą atsakymą labai apsidžiaugėme. Tiesa, darbuotojos paminėjo, jog Neko turės būti su pavadėliu ir neloti, kad netrukdytų kitoms netoliese vykstančioms ceremonijoms“, – prisimena mergina.

Keturkojis buvo pasitiktas kaip svarbus svečias

Ji priduria, jog Neko labai patiko būti civilinės metrikacijos skyriuje, nes darbuotojai keturkojį pasitiko kaip garbingą svečią jį visaip glostydami, girdami ir negalėdami atsižiūrėti. „Neko dar pažindinasi su pasauliu, todėl jam labai smagu viską stebėti, uostinėti, šmirinėti. Metrikacijoje jis jautėsi puikiai“, – įspūdžiais dalinasi Gintarė.

Taip pat mūsų kalbinta jauna šeima išskiria ir darbuotojų profesionalumą bei draugiškumą keturkojo atžvilgiu: „ Darbuotojai elgėsi labai profesionaliai, nebuvo nė vieno kreivo žvilgsnio dėl neiprasto jiems svečio, atvirkščiai – visi labai džiūgavo, tad žinoma, tai labai pakėlė šventinę nuotaiką ir mums!

Tokiais atvejais svarbi šuns socializacija

Gabrielė sako, kad Neko nebūtų galėjęs dalyvauti vestuvių ceremonijoje, jeigu nuo pat mažens nebūtų tinkamai socializuojamas.

„Manau, jog dauguma žmonių klaidingai suvokia pačią augintinio sampratą. Įsigyję keturkojį jie nesistengia jo dresuoti ir teisingai socializuoti, o kai šuo nėra teisingai socializuojamas, nelengva su juo ir įvairiose erdvėse, atsiranda gėdos, bejėgiškumo jausmas.

Dresūra nėra tik komandos ar triukai šunims. Keturkojis yra daug daugiau nei tik lovoje esantis minkštas žaisliukas ar paguoda, kuomet pasidaro liūdna. Žmonės iš pagarbos savo šuniui turėtų stengtis pasiekti kuo geresnių rezultatų lavinant savo keturkojį – tai svarbu ne tik šeimininkui, bet ir pačiam gyvūnui. Taip pat šunis auginantys žmonės pirmiausia turėtų gerbti aplinką ir prisiimti atsokomybę už savo augintinius, be to, paisyti bendrų taisyklių ir tvarkingai juos vedžioti su pavadėliais nepažeisdami kitų žmonių asmeninės erdvės. Kuo daugiau pagarbos rodysime savo šuniui bei aplinkai, kurioje norime, kad jis būtų kartu, tuo mažiau sulauksime atmetimo reakcijų iš aplinkinių“, – sako mūsų kalbinta Gintarė.

Rukka Star antkaklis, 30-50cm, rožinis