Jei jūsų augintinis tapo nebe toks judrus kaip anksčiau, jei jis greitai pavargsta ir sunkiai atsigauna po fizinio krūvio – metas susirūpinti jo sveikata. O gal pastebėjote ir pasikeitusį gyvūno elgesį, gal anksčiau jam patikusi veikla nebeteikia džiaugsmo? Jis tapo mieguistas? Atkreipkite dėmesį į jo kūno sudėjimą.
Šunys ir katės kaip žmonės – susiduria su antsvorio problema. Nekreipiant laiku į tai dėmesio, antsvoris gali virsti nutukimu, o jau tuomet su juo ateina ir visa puokštė kitų ligų....
Pasak „PetCity“ klinikos gydytojos, veterinarės Liepos Krūminytės, jei augintinio kūno masė viršija 15–20 proc. nuo rekomenduojamos normos, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
„Gyvūno kūno svoris priklauso nuo veislės, amžiaus, lyties bei fiziologinės būklės – sterilizacijos, kastracijos, taip pat – šeimininko įpročių bei aplinkos, kurioje gyvena. Įprastai šunų ir kačių kūno sudėjimas yra vertinamas pasitelkiant devynbalę sistemą apžiūrėjus ir apčiupinėjus augintinius iš viršaus ir šonų“, – sako L.Krūminytė.
Veterinarė išskiria tris grupes, pagal kurias galima įvertinti gyvūno kūno sudėjimą: nuo 1 iki 3 balų vertinami lieso kūno sudėjimo keturkojai, jie riebalinio ir raumeninio audinio turi minimaliai, jų šonkauliai, stuburo ir kryžiaus srities kaulai – gerai matomi; 4–5 balais vertinami idealaus kūno sudėjimo gyvūnai – jų raumeninio ir riebalinio audinio santykis idealus, šonkauliai nematomi, bet lengvai apčiuopiami, matomas susiaurėjimas ties juosmeniu; 6–9 balais vertinami jau apkūnesni gyvūnai – jų šonkaulius sunku ar net neįmanoma apčiuopti, jie neturi juosmens susiaurėjimo arba pilvo sritis yra platesnė, pilvas nukaręs.
Dėl padidėjusio svorio vystosi rimtos sveikatos problemos
„Augintiniams, turintiems antsvorio ar nutukusiems, sumažėja jautrumas insulinui, todėl padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu. Taip pat gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos – dėl papildomo riebalinio sluoksnio krūtinės srityje normalūs kvėpavimo judesiai apsunksta, o padidėjus audinių kiekiui, padidėja ir deguonies poreikis organizme.
Dėl antsvorio padidėja apkrova širdžiai, vystosi hipertenzija, sumažėja ištvermė ir tolerancija fizinei veiklai. Padidėjusi kūno masė susijusi ir su ortopedinėmis ligomis – dėl per didelio svorio gali išsivystyti tokios komplikacijos kaip artritas, pakitimai stuburo slanksteliuose ir tarpslanksteliniuose diskuose, padidėja raiščių plyšimo tikimybė. Taip pat sumažėja kepenų funkcinės galimybės, lipidų atsidėjimas kepenyse gali sutrikdyti tulžies išsiskyrimą.
Padidėja ir anestezijos rizika, o chirurginės intervencijos tampa sudėtingesnės dėl riebalų sankaupų organizme, gali atsirasti reprodukcinių sutrikimų, šlapimo sistemos ligų, nusilpsta imunitetas bei gyvūnas tampa imlesnis infekcijoms, prastėja kailio ir odos būklė, gyvenimo kokybė ir trukmė“, – išsamiai komentuoja L.Krūminytė.
Kada antsvoris tampa pavojingu?
Tačiau, pasak „PetCity“ veterinarės, antsvorio nereiktų painioti su nutukimu. Gyvūnas nutukusiu laikomas tuomet, kai jo masė padidėja 15–20 proc. Tai jau yra patologinis reiškinys, kai energijos prisigamina daugiau nei organizmas pajėgia jos sunaudoti. Tuomet energijos perteklius pasireiškia riebalų kaupimu.
„Medžiagų apykaitai įtakos turi ir lytinių hormonų, ypač estrogenų, buvimas organizme, dėl kurių sumažėja gyvūno apetitas. Sterilizavus ar kastravus augintinius sustoja šių hormonų veikla, todėl atsiranda atvirkštinis efektas. Po operacijos pašalinus lytines liaukas, sulėtėja medžiagų apykaitos procesai, ima augti svoris“, – sako L.Krūminytė.
Tokiu atveju svarbu imtis planinių priemonių – pritaikyti specialiai konkrečiam augintiniui subalansuotą dietą, užtikrinti reguliarią fizinę apkrovą. Pasak gydytojos, svarbu suprasti, kad maistas „nuo stalo“ augintiniui nėra tinkamas, kad tai, ką valgo žmogus, nebūtinai tinka gyvūnui, kad toks maistas gali ir alergizuoti, ir tukinti.
„Jau turintys antsvorio gyvūnai apskritai turėtų būti šeriami tik specialiu maistu šunims ir maistu, skirtu antsvorio turinčioms katėms, normuotomis porcijomis ir nustatytu laiku. Šeimininkas taip pat turi sudaryti visas sąlygas augintiniui aktyviai leisti laiką – negailėti ilgų pasivaikščiojimų, namuose sukurti erdvę, kuria augintinis domėtųsi ir būtų skatinamas mankštai“, – pataria veterinarė.
Kai kurios šunų ir kačių veislės labiau linkę į nutukimą
Pašnekovė išskyrė ir keletą šunų bei kačių veislių, kurių atstovai genetiškai turi lėtesnę medžiagų apykaitą bei yra labiau linkę kaupti riebalus. Pasak L.Krūminytės, dažniau tukti linkę biglių, škotų terjerų, jorkšyro terjerų, buldogų, bokserių, taksų, auksaspalvių retriverių, labradorų, mastifų, mopsų, niufaudlendų, basetų, čihuahua, kokerspanielių veislių atstovai, iš kačių šeimos – birmos, siamo, persų, sfinksų, egzotų veislių atstovai.
„Įtakos antsvorio atsiradimui turi ir gyvūno amžius, kadangi metams bėgant medžiagų apykaita lėtėja, gyvūnai tampa mažiau aktyvūs, nebe tokie energingi, jiems reikia mažesnio kaloringumo maisto. Dažniausiai su nutukimo problema susiduria 5–10 metų amžiaus gyvūnai, nors tai nesvetima ir jauniems. Reikšmės turi ir lytis – tukti labiau linkę šunų kalės ir katinų patinai“, – pasakoja pašnekovė.
Svarbiausia – tinkama mityba ir judėjimas
Pasak jos, galima išskirti du nutukimo tipus: hipertrofinį (kai didėja riebalinės ląstelės, bet nesikeičia jų kiekis – jis būdingas suaugusiems gyvūnams, kurie per daug šeriami ir per mažai juda; ir hiperplastinį (kai padidėja ir ląstelių dydis ir kiekis) – kuris tam tikru gyvūno vystymosi periodu yra normalus, pavyzdžiui, kai šis lytiškai bręsta. Kitais atvejais – tai yra problema, dar jauname amžiuje peršertas augintinis į nutukimą bus linkęs visą likusį gyvenimą.
„Jei šuo ar katinas priaugo kelis papildomus kilogramus, pirmiausia reikėtų sumažinti pašaro kiekį 25 procentais, kasdien didinti fizinį aktyvumą. Taip pat pravartu pamąstyti apie pašaro keitimą, dietos pritaikymą, sumažinti ne tik dienos kalorijų normą, bet ir lepinimą skanėstais“, – sako L.Krūminytė.
Tačiau norint suprasti, ar antsvoris iš tiesų yra problema, pirmiausia reiktų pasirodyti veterinarui. O prieš imantis priemonių, svarbu išsiaiškinti, ar gyvūnas neserga cukriniu diabetu, skydliaukės hipofunkcija, hiperadrenokorticizmu, ar gyvūnas neturi problemų su sąnariais ir kvėpavimo sistemos ligų.
„Antsvorio turintiems gyvūnams atsiranda didesnė tikimybė patirti šilumos smūgį – organizme atsidėjusios riebalų sankaupos sulaiko šilumą, todėl net menkiausias fizinis aktyvumas karštomis vasaros dienomis gali tapti pavojingas. Tokiu atveju augintinius reikėtų saugoti nuo kaitros, vedžioti, kai oras atvėsta, pasirūpinti šviežiu vandeniu ir sudaryti sąlygas atsivėsinti. Svarbu užtikrinti ir patalpų vėdinimą, palepinti šaltais, nekaloringais skanėstais ir jokiu būdu nepalikti automobilyje“, – pataria L. Krūminytė.
Gydytoja taip pat primena, kad „PetCity“ klinikose Vilniuje dabar yra puikus metas patikrinti bendrąją augintinio sveikatos būklę – iki liepos 31 d. profilaktinė augintinio apžiūra ir morfologinis kraujo tyrimas tik 10 Eur.
